Kriptovaliutų gidas

Skaitmeninės valiutos, kuri galėtų būti sukurta ir keičiama elektroniniu būdu be centrinių institucijų ar vyriausybių įsikišimo, idėja egzistuoja jau dešimtmečius. 

Ankstyviausios tokios valiutos apraiškos siekia 1980-uosius, kai tokie tyrėjai kaip Davidas Chaumas pradėjo tyrinėti kriptografijos galimybes saugant skaitmenines operacijas.

Viena ryškiausių ankstyvųjų skaitmeninės valiutos koncepcijų buvo DigiCash, kurią 1990-ųjų pradžioje pradėjo kurti Chaumas ir jo bendradarbiai. DigiCash naudojo kriptografinius metodus, leidžiančius vartotojams siųsti anoniminius mokėjimus internetu neatskleidžiant jų tapatybės ar siunčiamos pinigų sumos. Tačiau DigiCash niekada netapo populiari dėl daugelio techninių ir teisinių iššūkių.

Dar viena įtakinga skaitmeninės valiutos koncepcija buvo B-money, kurią 1998 metais pasiūlė Wei Dai. B-money idėja buvo paremta decentralizuotu kompiuterių tinklu, kuris palaikytų visų operacijų viešąją apskaitą, užtikrindamas, kad mokėjimai būtų saugūs ir skaidrūs. B-money buvo laikomas blokų grandinės (blockchain) technologijos, kuri yra daugelio šiuolaikinių kriptovaliutų, tokių kaip Bitcoin, pirmtake.

1990-aisiais ir 2000-ųjų pradžioje atlikta daugybė kitų bandymų sukurti skaitmenines valiutas, tačiau nė viena iš jų nesulaukė dėmesio ir neišsprendė saugumo ir anonimiškumo problemų. Tik su Bitcoin atsiradimu 2009 metais skaitmeninės valiutos koncepcija pagaliau pradėjo ryškėti.

Šiuo metu kriptovaliutos yra labai plačiai naudojamos įvairiausiose rinkose, tame tarpe ir kriptovaliutų kazino.

Bitkoinas prasidėjo 2008 m., kai Satoshi Nakamoto aprašė naują skaitmeninių pinigų sistemą, kuriai nereikia centrinės valdžios. Vadinanamasis „whitepaper“ buvo išleistas 2008 metų spalio 31 d. 2009 m. Nakamoto paskelbė bitkoino programinę įrangą, kuri leido žmonėms prisijungti prie tinklo ir pradėti „kasti“ (ang. mine).

„Kasimas“ (ang. mining) – tai procesas, per kurį žmonės prideda operacijas į bitkoino įrašų grandinę ir kaip atlygį gauna naujus bitkoinus.

Pirmasis bitkoino sandoris įvyko 2009 m. sausio 9 d. (kai kurie šaltiniai teigia sausio 12 d.), kai Nakamoto išsiuntė 10 bitkoinų kompiuterių mokslininkui Halui Finney. Iš pradžių kai kurie žmonės abejojo, ar bitkoinas taps populiarus, ir nerimavo dėl jo naudojimo nelegaliose veiklose. Nepaisant to, bitkoino populiarumas ir vertė išaugo.

Iki 2010 m. žmonės pradėjo naudoti bitkoiną atsiskaitymams internete, o jo kaina sparčiai kilo, pasiekdama 1 dolerį už vieną bitkoiną 2010 m. gegužės mėn.

2015 metais atsirado nauja kriptovaliuta Ethereum, įnešusi naują išmaniosios sutarties (ang. Smart contract) sąvoką. Išmaniosios sutartys – tai savarankiškai vykdomos sutartys, saugomos blokų grandinėje. Jos gali automatiškai užtikrinti sutarties sąlygų įvykdymą, kai tik tam tikros sąlygos yra patenkintos. 

Ši inovacija atvėrė galimybes decentralizuotoms programoms, pavyzdžiui, finansų paslaugoms, tiekimo grandinės valdymui ir balsavimo sistemoms.

Sukčiavimai ir saugumo pažeidimai, vyravę kriptovaliutų pasaulyje, pabrėžė būtinybę stiprinti saugumo priemones ir didinti skaidrumą. Šie įvykiai taip pat pagreitino blokų grandinės technologijų vystymąsi, nes kūrėjai siekė spręsti iškilusias problemas.

Ethereum atsiradimas ir išmaniųjų sutarčių koncepcija parodė blokų grandinės technologijos potencialą, kuris yra daugiau nei tik kriptovaliutų sandorių palengvinimas. Leisdama kurti decentralizuotas aplikacijas, blokų grandinė gali paveikti įvairias pramonės šakas ir pakeisti mūsų sąveiką su technologijomis.

Nors ir labai panašus į Bitcoin, Litecoin pasižymi didesnėmis inovacijomis, įskaitant greitesnius mokėjimus ir procesus, leidžiančius atlikti daugiau transakcijų. 

Šalia to, Litecoin naudoja skirtingą kasybos algoritmą, vadinamą Scrypt, kuris yra mažiau priklausomas nuo aukštos galios skaičiavimo įrangos, palyginti su Bitcoin naudojamu SHA-256 algoritmu. Tai leidžia paprastesniems vartotojams, neturintiems specializuotos kasybos įrangos, dalyvauti palaikant Litecoin tinklą. 

Litecoin taip pat pasižymi žymiai trumpesniu bloko generavimo laiku – apie 2,5 minutės, palyginti su Bitcoin 10 minučių – tai reiškia greitesnius patvirtinimus ir mažesnę sandorių užstrigimo tikimybę. Dėl šių priežasčių Litecoin kartais vadinamas sidabrine Bitcoin versija. 

Ripple galima naudoti ne tik kritovaliutų, bet ir įvairių rūšių sandoriams atlikti. Įmonė, sukūrusi Ripple, bendradarbiavo su įvairiais bankais ir finansinėmis institucijomis. Tai – vadinamasis „altcoinas“, naudojamas kaip Bicoin alternatyva. 

Šių alternatyvių kriptovaliutų įvairovė siekia praplėsti skaitmeninių valiutų ekosistemą, siūlydama įvairias naujoves, sprendimus ir funkcijas, kurios skiriasi nuo Bitcoin, pavyzdžiui, greitesnius sandorius ar mažesnius mokesčius. 

Ripple sistema, dar žinoma kaip XRP, yra viena iš žinomiausių ir plačiausiai naudojamų altcoinų, kuri dažnai vertinama dėl jos inovatyvių sprendimų finansų sektoriuje, ypač pervedimų ir tarptautinių mokėjimų srityje. 

Kriptovaliutos gali būti įvairios, tačiau jas galima suskirstyti į šias grupes:

• Mokėjimo kriptovaliutos: šios kriptovaliutos sukurtos kaip apyvartinės, panašiai kaip fiat valiuta. Tai gali būti Bitcoin, Ethereum, Litecoin ar Dash.
  
• Naudingumo žetonai (utility tokens): šios kriptovaliutos sukurtos suteikti prieigą prie konkrečios paslaugos ar produkto. Pavyzdžiui, Filecoin (FIL), leidžianti vartotojams saugoti duomenis decentralizuotame tinkle, ar Golem (GNT).
  
• Stabiliosios kriptovaliutos (stablecoins): šios kriptovaliutos pririštos prie tradicinės valiutos, pavyzdžiui, JAV dolerio ar euro. Tai reiškia, kad jų vertė yra santykinai stabili. Pavyzdžiui, Tether (USDT) ir USD Coin (USDC).
  
• Centrinio banko skaitmeninės valiutos (CBDC): šias kriptovaliutas išleidžia centriniai bankai. Jos vis dar yra ankstyvoje kūrimo stadijoje, tačiau turi nemažai potencialo, pavyzdžiui, Crypto Yuan.

Svartantiems, kaip saugiai įsigyti kriptovaliutų, reikėtų atlikti keletą paprastų žingsnių:

1.  Platformos pasirinkimas

Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kurią platformą naudoti. Paprastai galima rinktis tarp tradicinių brokerių arba specializuotų kriptovaliutų biržų.

• Tradiciniai brokeriai. Tai internetiniai brokeriai, siūlantys įsigyti ir parduoti kriptovaliutą, taip pat kitus finansines nuosavybes, pavyzdžiui, akcijas, obligacijas ir ETF’us.
• Kriptovaliutų biržos. Yra daug kriptovaliutų biržų, kurios siūlo skirtingas kriptovaliutas, piniginės saugojimo paslaugas, palūkanas nešančias sąskaitas ir daugiau. Daugelis biržų ima mokestį, priklausantį nuo turto.
  

Lygindami skirtingas platformas, atsižvelkite į siūlomas kriptovaliutas, mokesčius, saugumo funkcijas, saugojimo ir išėmimo galimybes.

2. Sąskaitos papildymas

Pasirinkus platformą, būtina papildyti sąskaitą, kad galėtumėte pradėti prekiauti. Dauguma kriptovaliutų biržų leidžia vartotojams pirkti kriptovaliutas naudojant fiat (t. y. valstybės išleistas) valiutas, tokias kaip JAV doleris, Didžiosios Britanijos svaras ar euras, naudojant jų debeto ar kredito korteles – nors tai skiriasi priklausomai nuo platformos.

Kriptovaliutų pirkimai kredito kortelėmis laikomi rizikingais, ir kai kurios biržos jų nepalaiko. Kai kurios kredito kortelių kompanijos taip pat neleidžia kriptovaliutų operacijų. Taip yra dėl to, kad kriptovaliutos yra laikomos labai nestabiliomis. Taip pat mokėjimai banko kortelėmis yra ganėtinai brangūs ir gali siekti net 4 % jūsų perkamų kriptovaliutų vertės.

Kai kurios platformos taip pat priima ACH pervedimus ir pavedimus. Priimamų mokėjimo būdai ir laikas, per kurį įvykdomi įnašai arba išėmimai, skiriasi priklausomai nuo platformos. Taip pat skiriasi laikas, per kurį įnašai patvirtinami. Tai priklauso nuo mokėjimo būdo.

3. Užsakymo pateikimas

Užsakymą galite pateikti per savo brokerio ar biržos internetinę ar mobiliąją platformą. Jei ketinate pirkti kriptovaliutas, tai galite padaryti pasirinkdami „pirkti“, pasirenkant užsakymo tipą, įvedant norimą įsigyti kriptovaliutų kiekį ir patvirtinant užsakymą. Tas pats procesas taikomas kriptovaliutoms „parduoti“.

Taip pat yra ir kitų būdų investuoti į kriptovaliutas. Tai apima mokėjimo paslaugas, pavyzdžiui, „PayPal“, „Cash App“ ir „Venmo“, kurios leidžia vartotojams pirkti, parduoti ar laikyti kriptovaliutas. 

Įsigijus kriptovaliutų, svarbu jas saugoti. Paprastai kriptovaliutos saugomos kriptovaliutų piniginėse, kurios yra fiziniai įrenginiai arba internetinė programinė įranga, skirta saugoti jūsų kriptovaliutų privačius raktus. 

Kai kurios biržos teikia piniginės paslaugas, todėl galite lengvai saugoti kriptovaliutą tiesiogiai per platformą. Tačiau tai suteikia ne visos biržos ir brokeriai. Jūs taip pat nesate visateisis kriptovaliutų savininkas (not your keys, not your coins).

Yra įvairių piniginės tiekėjų, iš kurių galite rinktis. Naudojami terminai „karštoji piniginė“ (hot wallet) ir „šaltoji piniginė“ (cold wallet):

• Karštoji piniginė: „karštosios piniginės“ reiškia kriptovaliutų saugojimą, naudojant internetinę programinę įrangą privačių raktų prie jūsų turto apsaugai.
• Šaltoji piniginė: skirtingai nuo karštųjų piniginių, šaltosios piniginės (taip pat vadinamos aparatinėmis piniginėmis) – tai prie interneto neprijungti elektroniniai įrenginiai, saugantys jūsų privačius raktus.

Kriptovaliutos paprastai kuriamos naudojant blokų grandinės (blockchain) technologiją. Tai gana sudėtingas, techninis procesas, tačiau rezultatas yra skaitmeninis kriptovaliutų sandorių žurnalas, kuris mažina hakerių atakų tikimybę.

Be to, tokie sandoriai reikalauja dviejų faktorių autentifikacijos proceso. Pavyzdžiui, jūsų gali būti paprašyta įvesti vartotojo vardą ir slaptažodį, norint pradėti sandorį. 

Visgi visos šios saugumo priemonės nereiškia, kad kriptovaliutos yra nepažeidžiamos. Hakeriai smogė „Coincheck“ kompanijai, pavogdami 534 milijonus dolerių, ir „BitGrail“ – 195 milijonus dolerių. Tai tapo dviem didžiausiais 2018 metų kriptovaliutų vagystės atvejais. Iki dabar hakeriams pavyko pavogti milijardus JAV dolerių kriptovaliutų pavidale.

Priešingai nei vyriausybių remiami pinigai, kriptovaliutų vertė visiškai priklauso nuo pasiūlos ir paklausos, išskyrus stabiliąsias kriptovaliutas kaip USDC ar USDT. Tai gali sukelti staigius svyravimus, kurie gali atnešti investuotojams reikšmingą pelną arba didelių nuostolių. 

Be to, investicijos į kriptovaliutas yra kur kas mažiau apsaugotos reguliavimo požiūriu, palyginti su tradiciniais finansiniais produktais, tokiais kaip akcijos, obligacijos ir investiciniai fondai. 

Kriptovaliutos – tai nauja ir besivystanti technologija, turinti potencialą iš esmės pakeisti mūsų pinigų pervedimo ir verslo vykdymo būdus. Kripto turi keletą pranašumų palyginti su tradicinėmis fiat valiutomis, įskaitant jų decentralizuotą pobūdį, skaidrumą, saugumą ir nekintamumą. Taip pat išskiriant greitą, pigų ir itin efektyvų pervedimų vykdymą.

Tačiau kriptovaliutos turi ir trūkumų, tokių kaip jų kintamumas ir sukčiavimo bei apgaulės galimybė. Taipogi operavimas kriptovaliutomis reikalauja šiek tiek daugiau nei pradinių žinių ir gali būti kiek painus pradedantiesiems vartotojams.