Kriptovaliutos vs tradiciniai pinigai

Tradicinė valiuta yra centralizuota pinigų forma. Ji yra valdoma pripažintos vyriausybinės institucijos, pavyzdžiui, JAV Federalinio Rezervo. 1971 metais JAV vyriausybė nutraukė JAV dolerio konvertavimą į auksą.

Visos pagrindinės tarptautinės valiutos sekė šiuo pavyzdžiu ir tapo fiat valiutomis. Iš esmės, šalies vyriausybė ir centrinis bankas užtikrina valiutos vertę. 

Centriniai bankai atlieka lemiamą vaidmenį išleidžiant ir valdant fiat pinigus šalies pinigų sistemoje. Jų atsakomybės – tai: 

• Valiutos išleidimas: centriniai bankai paprastai yra vienintelė institucija, atsakinga už fizinės valiutos, tokios kaip banknotai ir monetos, išleidimą. Jie užtikrina šių banknotų ir monetų kokybę, saugumą ir apyvartoje esantį kiekį. 
• Pinigų politika: centriniai bankai turi įgaliojimus formuluoti ir įgyvendinti pinigų politiką. Jie naudoja įvairius įrankius, kad paveiktų pinigų pasiūlą, palūkanų normas ir ekonomikos finansinį stabilumą. Vienas pagrindinis pinigų politikos tikslas yra kontroliuoti infliaciją ir išlaikyti kainų stabilumą. 
• Paskutinės instancijos skolintojas: centriniai bankai krizių metu atlieka paskutinės instancijos skolintojo vaidmenį. Kai komerciniai bankai susiduria su likvidumo problemomis ir negali įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų, centriniai bankai suteikia jiems paskolas arba likvidumo paramą, siekdami išvengti sisteminio bankų žlugimo. 
• Bankų priežiūra ir reguliavimas: Centriniai bankai dažnai prižiūri ir reguliuoja bankininkystės sektorių savo jurisdikcijoje. Jie nustato taisykles ir reglamentus, siekdami užtikrinti bankų saugumą ir patikimumą, apsaugoti indėlininkus ir išlaikyti finansų sistemos stabilumą. 
• Užsienio valiutų valdymas: centriniai bankai valdo šalies užsienio valiutų atsargas. Šios atsargos naudojamos stabilizuoti valiutų kursus, intervencijai valiutų rinkose ir šalies tarptautinės prekybos bei finansinių operacijų palaikymui. 
• Palūkanų normų kontrolė: centriniai bankai turi teisę nustatyti bazines palūkanų normas, pavyzdžiui, federalinį fondų normą Jungtinėse Valstijose. Šių normų pokyčiai gali paveikti skolinimosi išlaidas individams, įmonėms ir finansų institucijoms, taip veikiant ekonominę veiklą ir infliaciją. 
• Atvirosios rinkos operacijos: centriniaibankai atlieka atvirosios rinkos operacijas, kurios apima valstybės vertybinių popierių (obligacijų) pirkimą ar pardavimą atvirojoje rinkoje. Šios operacijos veikia pinigų pasiūlą ir trumpalaikes palūkanų normas, leisdamos centriniam bankui įgyvendinti pinigų politiką. 
• Finansų sistemos stabilumas: centriniai bankai stebi ir įvertina visos finansų sistemos stabilumą. Jie identifikuoja galimas rizikas ir imasi priemonių finansų krizių prevencijai arba sušvelninimui. 
• Mokėjimo sistemų priežiūra: centriniai bankai prižiūri ir užtikrina mokėjimo sistemų efektyvumą bei saugumą, garantuodami, kad operacijos tarp bankų, įmonių ir asmenų būtų sklandžios ir saugios. 
• Valiutų rezervai: centriniai bankai laiko užsienio valiutų rezervus, kad palengvintų tarptautinę prekybą, valdytų valiutos kurso svyravimus ir išlaikytų šalies ekonominį stabilumą.
  

Apibendrinant galima teigti, centriniai bankai yra šalies pinigų ir finansų sistemos kertinis akmuo. Jie atsakingi už pinigų pasiūlos kontrolę, bankų reguliavimą, ekonominio stabilumo užtikrinimą ir atlieka svarbų vaidmenį bendroje šalies ekonomikoje. Jų veiksmai ir politika turi ilgalaikes pasekmes palūkanų normoms, infliacijai ir viso tautos ekonominei gerovei. 

• Kai ją valdo ekonomiškai stiprios vyriausybės, fiat valiuta paprastai yra stabili.
• Fiat valiutos politikos pokyčiai dažniausiai greitai pasiekia konsensusą dėl jos centralizacijos.
• Vyriausybės gali siūlyti turto apsaugą – pavyzdžiui, FDIC ir SIPC draudimą JAV.
• Fiat paprastai lengvai naudojama tiek skaitmeninėje, tiek fizinėje formoje.
• Daugelis šalių įtvirtino įstatymus, kurie gali suteikti vartotojų apsaugą nuo skaitmeninės fiat valiutos sukčiavimo ar vagystės, kas palengvina prarastų lėšų atgavimą. 

• Fiat valiutos turėtojai turi dalintis savo finansų ir privatumo kontrole su banku.
• Tarpininkų buvimas dažnai lemia didelius mokesčius, kurie skaičiuojami vartotojams.
• Laikui bėgant, fiat valiutą gali pažeisti infliacija ar nuvertėjimas.
• Fizinė fiat valiuta gali būti pavogta, prarasta ar sunaikinta, todėl gali būti labai sunku ar net neįmanoma jos atkurti.
• Fiat iki šiol išlieka vienu populiariausių įrankių, kurį pasauliniu mastu naudoja pinigų plovėjai ir kiti nusikaltėliai. 

Kriptovaliuta yra skaitmeninė vertės išraiška, kuri sukurta naudojant blokų grandinę (blockchain) ir kriptografiją. Kriptovaliuta gali būti naudojama kaip apyvartinė priemonė, skaitinės sąskaitos vienetas ir vertės saugykla (store of value). 

Skirtingai nuo fiat valiutos, dauguma kriptovaliutų yra visiškai decentralizuotos ir veikia tiesiogiai tarp vartotojų be tarpininkų. Kai kurios kriptovaliutos veikia privačiose sistemose, kurias kontroliuoja viena įmonė. Paprastai kriptovaliutų vertę garantuoja tik jos vartotojų pasitikėjimas. 

Išskyrus kai kriptovaliuta yra stabili ir pririšta (pegged) 1:1 prie dolerio. Pvz. USDT (Tether), USDC, ir pan.

• Nesinaudodami tarpininkų paslaugomis, vartotojai gali turėti didesnę kontrolę savo finansų ir privatumo atžvilgiu.
• Kai kurios blokų grandinės gali užtikrinti privatumą, saugumą ir prieinamumą visą parą bet kuriam pasaulio vartotojui.
• Kriptovaliutomis galima prekiauti 24/7 kriptovaliutų biržose.
• Kriptovaliutos leidžia vartotojams uždirbti, finansuoti, kurti, investuoti, atsiskaityti ir programuoti.
• Kriptovaliutos gali pasiūlyti mažesnius mokesčius ir efektyvesnius sandorius.
• Kriptovaliutų pervedimai priklausomai nuo naudojamos technologijos gali užtrukti vos kelias sekundes.
• Kriptovaliutos gali būti vertingi įrankiai, įgyvendinant perėjimą prie globalios, patikimos ir atviros naujosios skaitmeninės ekonomikos.
• Kai kurios kriptovaliutos leidžia milijonams išmaniųjų įrenginių atlikti skaidrias finansines operacijas be žmogaus įsikišimo interneto (IoT) sistemoje.
• Kai kurios kriptovaliutos, pavyzdžiui, Bitcoin, yra labai skaidrios ir palengvina valdžios institucijų vykdomą nusikalstamos veiklos, pvz., IRS ir FBI, sekimą.

• Kai kurios populiarios kriptovaliutos patiria didelį kainų svyravimą, kuris gali apriboti jų naudojimą ir neigiamai paveikti perkamąją galią.
• Kriptovaliutų naudojimo patirtis dažnai yra sudėtinga, o tai gali apsunkinti jų pirkimą, pardavimą ir laikymą.
• Skaitmeninės valiutos gali būti pažeidžiamos dėl interneto vagysčių, pamirštų slaptažodžių ir atsitiktinio praradimo. Kadangi čia mažiau tarpininkų arba jų apskritai nėra, atgauti turtą gali būti dar sunkiau nei su fiat valiuta, o kartais net neįmanoma.
• Kriptovaliutų savybės traukia pinigų plovėjus ir kitus nusikaltėlius visame pasaulyje.
• Kriptovaliutų prigimtis gali padidinti sukčiavimo ar kibernetinės atakos riziką.
• Kadangi šiuo metu jų nepalaiko jokia vyriausybė, turto apsauga / saugojimas ar draudimas priklauso nuo kriptovaliutų platformos.
• Kriptovaliutų vertė dažniausiai yra nulemta nuolatinio rinkos dalyvių noro keisti fiat valiutas į kriptovaliutą, kas gali lemti konkrečios kriptovaliutos vertės praradimą, jei ta kriptovaliuta rinkoje sumažėtų arba išnyktų.
• Nėra jokių garantijų, kad asmenys ir įmonės, kurie šiandien priima kriptovaliutas kaip atsiskaitymo būdą, tai darys ateityje.
• Kai kurios kriptovaliutos, tokios kaip Bitcoin, reikalauja kasybos ir didelių elektros energijos sąnaudų vieneto sukūrimui, kas gali turėti neigiamą poveikį aplinkai.
• Kriptovaliutos, išleistos su fiksuotu vienetų skaičiumi, gali būti jautrios defliacijai. 
• Daugumoje šalių kriptovaliutos dar nėra apibrėžtos įstatymų, tad tai nėra tvari ir patikima investicinė priemonė.

Kriptovaliuta plačiai žinoma kaip skaitmeninis piniginis vienetas. Tačiau finansinės pasaulio institucijos fiat valiutas taip pat laikoma elektronine forma, ir taip yra nuo pat kompiuterių atsiradimo pradžios. 

Remiantis 2020 m. Tarptautinio valiutos fondo (IMF) ir tyrimų teikėjo Trading Economics ataskaita, mažiau nei 10% pasaulio pinigų egzistuoja fizine forma kaip spausdintinos mokėjimo priemonės. Likusi pasaulio pinigų dalis egzistuoja kaip skaitmeniniai įrašai duomenų bazėse, kurias kontroliuoja pasaulinės komercinės bankų, valdančių indėlius, taupymo ir pinigų rinkos sąskaitas. 

Nors kai kurios šalys tyrinėja centrinio banko išleistų skaitmeninių valiutų (CBDC) koncepciją vartotojų naudojimui, populiariosios kriptovaliutos nuo 2009 metų yra prieinamos visiems asmenims. Nors kriptovaliutos yra uždraustos keliose šalyse, didžioji pasaulio vartotojų dalis, turinčių interneto prieigą, šiandien gali rasti būdą įsigyti ir naudoti pirmaujančias kriptovaliutas. 

Taip pat kriptovaliutos tapo priemone apsisaugoti nuo itin didelės infiliacijos (hyper infiliacijos). Tai ypač pasireiškė Venesueloje, Libane ir Turkijoje. Dauguma žmonių dėl staigiai ir labai stipriai nuvertėjančios nacionalinės valiutos ėme keisti santaupas į kriptovaliutas taip apsaugant pinigų vertę. 

Kriptovaliutų kaip alternatyvios valiutos priėmimas auga visame pasaulyje, atskleidžiant jų galimybę iš esmės pakeisti finansų sektorių. Kriptovaliutos ir tradicinės fiat valiutos tarpusavyje skiriasi pagrindiniais principais, valdymo struktūra ir naudojimo būdais, tačiau abi siekia patenkinti vartotojų ir verslo atsiskaitymo priemonių poreikius. 

Nepaisant kriptovaliutų decentralizacijos ir inovacijų, jos vis dar susiduria su iššūkiais, įskaitant reguliavimą, rinkos svyravimus ir saugumo klausimus. Vis dėlto, jų teikiamos galimybės skaidrumui, efektyvumui ir finansinės sistemos įtraukimui negali būti ignoruojamos. 

Tiek kriptovaliutos, tiek fiat valiutos turi savo privalumų ir trūkumų, o ateityje galime tikėtis jų tolesnės evoliucijos, siekiant sukurti patogesnę ir universalesnę finansų sistemą.