Kortų žaidimas „Durnius“: „Durniaus“ taisyklės

Kortų žaidimas „Durnius“ yra vienas populiariausių ir paprasčiausių Lietuvoje. Jis daugeliui pažįstamas nuo vaikystės ir dažnai žaidžiamas šeimos ar draugų rate.

Jei norite sužinoti, kaip žaisti „Durnių“, šiame straipsnyje rasite viską. Čia apžvelgsime kortų vertes, žaidimo eigą, „Durniaus“ taisykles ir praktinius patarimus, kaip nelikti „durniumi“

Kortų žaidimas „Durnius“ nereikalauja daug priemonių norint pradėti – pakanka kortų kaladės ir kelių draugų. Tačiau prieš pradedant verta susitarti dėl taisyklių, ypač jei žaidėjų patirtis skiriasi.

Štai kas yra būtina norint pradėti žaisti „Durnius“ žaidimą kortomis:

Žaidžiant 36 kortų kalade, kortų rangas didėjimo tvarka yra toks:

šešiakė, septynakė, aštuonakė, devynakė, dešimtakė, valetas, dama, karalius, tūzas.

Jei naudojama netradicinė 52 kortų kaladė, tai analogiškas rangas didėja nuo dviakės iki tūzo.

O žaidžiant su 24 kortų kalade, mažiausias rangas yra 9-nakė.

„Durniaus“ taisyklės nėra sudėtingos, tačiau svarbu aiškiai suprasti ėjimų eilę, kozirio reikšmę ir kortų primetimo tvarką. Žaidimas dažniausiai vyksta pagal laikrodžio rodyklę. Vienas žaidėjas puola, kitas ginasi, o kiti gali prisidėti tik tada, kai ant stalo jau yra tinkamos vertės kortų.

1. Išmaišoma kaladė ir išdalijamos kortos. Prieš žaidimą kortos gerai išmaišomos, o kiekvienam žaidėjui pagal įprastas „Durniaus“ taisykles išdalijama po 6 kortas. Kad kaladė pasiskirstytų tolygiau, kortas galima dalyti per kelis kartus, pavyzdžiui, po dvi arba tris.
2. Nustatomas koziris. Po dalijimo paskutinė kaladės korta atverčiama ir padedama po likusia kortų kalade ant stalo ar kito lygaus paviršiaus taip, kad visi matytų jos rūšį. Ši rūšis visos partijos metu tampa koziriu ir būna stipresnė už visas kitas kortų rūšis.
3. Pradedamas žaidimas. Žaidimą pradeda tas, kurio rankose yra mažiausias koziris. Jei nė vienas dalyvis kozirio neturi, pirmas dažniausiai eina dalintojo kairėje sėdintis žaidėjas.
4. Puolėjas deda kortą gynėjui. Puolantis žaidėjas deda vieną kortą ant stalo ar kito lygaus paviršiaus žaidėjui iš kairės. Šis žaidėjas tampa gynėju ir turi bandyti tą kortą „atsikirsti“.
5. Gynėjas „atsimuša“ į puolėjo kortą. Į puolėjo padėtą kortą galima „atsimušti“ tik aukštesne tos pačios rūšies korta arba bet kokiu koziriu, jeigu puolėjo korta nėra koziris. Jeigu puolėjo korta yra koziris, tuomet „atsikirsti“ galima tik aukštesniu koziriu.
6. Kiti žaidėjai gali primesti kortų. Jei gynėjui pavyksta „atsikirsti“ į pirmą kortą,puolėjas ir kiti žaidėjai gali pridėti arba, kitaip tariant, „primesti“ daugiau kortų. Primetamos kortos turi būti tokios pat vertės kaip kortos, kurios jau yra ant stalo.
7. Gynėjas atsimuša visas kortas arba jas pasiima. Jei gynėjas „atsikerta“ į visas kortas, jos padedamos į atskirą krūvelę ir daugiau nebenaudojamos. Jei gynėjas negali arba nenori „atsimušti“ į visas ant stalo esančias kortas, jis jas pasiima į rankas.
8. Pasiimamos papildomos kortos. Žaidėjai rankose turi turėti po 6 kortas tol, kol kaladėje dar yra kortų. Todėl pasibaigus ėjimui jie ima kortas iš kaladės, kad rankose turėtų po 6. Pirmas kortas pasiima puolėjas, tada kiti žaidėjai pagal eilę, o gynėjas pildosi paskutinis.
9. Žaidžiama, kol baigiasi kaladė ir kortos rankose. Kai kaladėje nebelieka kortų, žaidėjai toliau žaidžia su tuo, ką turi rankose. Tie, kurie atsikrato visų kortų, iš žaidimo pasitraukia, o paskutinis su kortomis likęs žaidėjas pralaimi ir lieka vadinamas „durniumi“.

Pagal žaidimo „Durnius“ taisykles koziris yra stipriausia kortų rūšis, todėl jis dažnai nulemia, ar žaidėjui pavyks apsiginti. Kozirio rūšis nustatoma žaidimo pradžioje, kai po kortų dalijimo atverčiama paskutinė kaladės korta.

• Koziris gali atsikirsti į bet kurią kitos rūšies kortą, nepaisant jos vertės.
• Į kozirį galima atsikirsti tik aukštesniu koziriu, o kitos rūšies korta netinka.
• Kozirio kortą galima naudoti ir puolant.
• Ankstyvoje žaidimo dalyje kozirį dažniausiai verta pasilikti gynybai.

„Durniaus“ poromis variantas yra populiari variacija, tinkama tada, kai prie stalo sėdi lygiai keturi žaidėjai. Jis strategiškesnis, nes reikia galvoti ne tik apie savo kortas, bet ir porininko padėtį.

Štai kaip žaisti „Durnių“ poromis:

1. Keturi žaidėjai susiskirsto į dvi poras. Šis variantas skirtas būtent keturiems žaidėjams, nes kiekvienas turi vieną porininką ir du priešininkus.
2. Partneriai sėdi kryžmiškai, vienas priešais kitą. Taip užtikrinama, kad vienos poros žaidėjai nesėdėtų šalia ir ėjimai vyktų tolygiai tarp abiejų komandų.
3. Puolama prieš kitos poros žaidėją iš kairės. Vienos poros žaidėjas deda kortą kairėje sėdinčiam priešininkui, o šis turi bandyti į ją atsikirsti pagal įprastas „Durniaus“ taisykles.
4. Partneris tuo metu nesigina, bet gali padėti. Puolėjo porininkas neperima ėjimo, bet gali prisidėti prie puolimo ir primesti gynėjui tik tokias kortas, kurių vertė jau yra ant stalo.
5. Gynėjas turi atsikirsti į visas jam mestas kortas. Jei jam pavyksta apsiginti, visos kortos atidedamos į šalį ir daugiau nebenaudojamos. Jei ne, jis pasiima visas kortas nuo stalo.
6. Gynėjas pradeda kitą puolimą. Jei dalyviui pavyksta apsiginti, jis puola kairėje sėdintį priešininką, o žaidimas tęsiamas pagal tą pačią porų ir ėjimų tvarką.

Kai kur „Durnius“ kortų žaidimas žaidžiamas su papildomais susitarimais. Tokios taisyklės nėra būtinos, tačiau jos gali pagreitinti partiją ar padaryti ją netikėtesnę. Svarbiausia dėl jų susitarti iš anksto.

Kortų persiuntimas

Jei gynėjas turi tokios pačios vertės kortą kaip puolėjo padėtoji, jis gali ne gintis, o „persiųsti“ puolimą kitam žaidėjui iš kairės. Pavyzdžiui, jei puolėjas padeda septynakę, gynėjas gali pridėti savo septynakę ir puolimas pereina kitam žaidėjui. Tuomet naujas gynėjas turi atsikirsti į abi kortas.

Laisvas kortų primetimas

Įprastai kortas primeta puolėjas ir gynėjo kaimynai, tačiau kai kur leidžiama tai daryti bet kuriam žaidėjui, turinčiam tinkamą kortą. Tokiu atveju ant stalo greičiau atsiranda daugiau kortų, todėl žaidimas tampa žymiai aktyvesnis. Prieš pradedant visada verta sutarti su kitais dėl šios taisyklės.

Nors „Durniaus“ žaidimas kortomis iš dalies priklauso nuo sėkmės, keli sprendimai gali padėti išvengti pralaimėjimo. Svarbu neskubėti, stebėti kitų žaidėjų kortas ir stipriausias naudoti tik tada, kai jų reikia.

Kozirių nereikėtų naudoti vien tam, kad greičiau atsikratytumėte kortos. Juos geriau laikyti situacijoms, kai neturite tinkamos rūšies kortos arba kai kiti žaidėjai primeta kelias vertingas kortas. Žaidimo pabaigoje net mažas koziris gali būti vertingesnis už aukštą paprastą kortą.

Stenkitės prisiminti ne visas kitų jau sužaistas kortas, o bent jau svarbiausias vertes: tūzus, karalius, damas ir kozirius. Jei matote, kad tam tikros vertės kortų jau daug buvo sužaista ir į jas atsikirsta, su likusia tokia korta galite pulti drąsiau, nes kitiems bus sunkiau primesti.

Jei galite atsikirsti keliomis kortomis, visada rinkitės silpniausią tinkamą variantą. Pavyzdžiui, devynakę geriau nukirsti dešimtake, o ne dama ar karaliumi. Taip stipresnės kortos lieka vėlesniems ėjimams, kai puolimas gali būti sunkesnis ir pasirinkimų turėsite mažiau.

Jei rankoje turite kelias stiprias kortas, nebūtina iš karto pradėti aktyvaus puolimo. Kartais geriau palaukti, kol kitas žaidėjas padės tokią vertę, kurią ir jūs turite. Tada galėsite primesti kortą, atsikratyti jos saugiau ir neiššvaistyti gero puolimo be reikalo.

Žemos kortos, ypač šešakės ir septynakės, žaidimo pradžioje dar gali būti naudingos puolant ar primetant. Tačiau pabaigoje jos dažnai tampa našta, nes jomis sunku apsiginti. Jei galite mažą kortą saugiai padėti puolime, geriau jos nelaikyti iki paskutinių ėjimų.

Net ir „Durniaus“ žaidime lengva pasimesti, ypač žaidžiant greitai arba su skirtingos patirties žaidėjais. Daugiausia klaidų kyla dėl kozirių, kortų primetimo ir žaidimo pabaigos planavimo.

Dažnos klaidos žaidžiant „Durnius“ žaidimą yra:

❌ Užlaikyti žemos vertės kortas, kurios žaidimo pabaigoje dažniau trukdo nei padeda.
❌ Per anksti panaudoti kozirius, dėl ko vėliau jų gali pritrūkti gynybai.
❌ Nesekti kaladės likučio ir paskutiniais ėjimais likti be galimybės papildyti kortų.
❌ Gintis per stipriomis kortomis, kai dažnai pakanka silpnesnės.

Kortų žaidimas „Durnius“ yra kilęs iš Rusijos, kur jis žinomas kaip „Durak“, o tai, išvertus į lietuvių kalbą, tiesiogiai reiškia „kvailys“. Laikui bėgant „Durnius“ paplito po visą Baltijos regioną ir tapo vienu mėgstamiausių laisvalaikio žaidimų Lietuvoje.

Lietuvoje šis žaidimas dar vadinamas „Kvailiu“, tačiau pavadinimas „Durnius“ prigijo labiausiai. Žaidimo tikslas yra pirmam atsikratyti visų kortų rankose. Pralaimi tas, kuris lieka su kortomis žaidimo pabaigoje. Kitaip tariant, jis tampa „durniumi“.

Vienoje „Durniaus“ partijoje, kuri trunka nuo 8 iki 30 minučių, pagal įprastas taisykles dalyvauja 2–6 žaidėjai. Tačiau galima žaisti ir iki 10 žmonių su didesne kortų kalade.

Jei norisi išbandyti daugiau kortų žaidimų, didžiulę jų pasiūlą galima rasti ir internetiniuose kazino.

Platus „Snatch“ kazino žaidimų pasirinkimas siūlo kortų ir stalo žaidimus pagal savo patirtį ir norimą tempą. Platformoje rasite tokius žaidimus kaip „Blackjack“, pokerį ar „Baccarat“, taip pat gyvo kazino stalus su profesionaliais krupjė ir gerai žinomų tiekėjų žaidimais.

Skirtingos šių žaidimų versijos „Snatch“ online kazino taip pat leis išbandyti tiek paprastesnius, tiek daugiau strategijos reikalaujančius variantus.

Prieš žaisdami „Durnių“ su draugais ar šeima, susitarkite dėl taisyklių, kortų dalijimo, kozirio ir galimų variacijų. Taip partija išliks aiški, o dėl taškų ar simbolinių prizų nekils ginčų.

Jei norite išbandyti kortų žaidimus internete, svarbu atskirti paprastą žaidimą nuo azartinių lošimų. Internetiniai kazino žaidimai skirti tik pilnamečiams, o Lietuvoje juose gali dalyvauti asmenys nuo 21 metų. Žaiskite pramogai, nusistatykite ribas ir nelaikykite lošimo uždarbio būdu.

Norint išlaikyti aiškias ribas, verta naudotis šiomis atsakingo žaidimo priemonėmis:

Jei jaučiate, kad lošimą darosi sunku kontroliuoti, pagalbos galima ieškoti svetainėje Nebenoriu-losti.lt, Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) savęs apribojimo sistemoje, portale „Pagalba sau“, Respublikiniame priklausomybės ligų centre arba Anoniminių lošėjų grupėse Lietuvoje.

Kreiptis verta kuo anksčiau, ypač jei tai pradeda kelti finansinių, emocinių ar santykių problemų.