Kortų žaidimas DURNIUS ☞ Kaip žaisti Durnių?

Kortų žaidimas Durnius (kitaip – durak) – tai visai paprastas kortų žaidimas, kurį gali žaisti kiekvienas.

Žaidėjo tikslas – pirmam išleisti iš žaidimo visas savo kortas.

Besiginant reikia atmušti varžovo kortas didesne korta pagal rangą arba koziriu.

2-5 žaidėjai (naudojant 36 kortų kaladę).

36 kortų kaladė – tradicinė šiam žaidimui, bet galima naudoti ir 52 ar 24 kortų kalades.

10-30 min. arba kiek tik norima.

Paskutinis žaidėjas, kuriam lieka kortų.

Tradicinę žaidimo kaladę sudaro 36 kortos.

Žaidžiant 36 kortų kalade, kortų rangas didėjimo tvarka yra toks:

šešiakė, septynakė, aštuonakė, devynakė, dešimtakė, valetas, dama, karalius, tūzas.

Jei naudojama netradicinė 52 kortų kaladė, tai analogiškas rangas didėja nuo dviakės iki tūzo. O žaidžiant su 24 kortų kalade, mažiausias rangas yra 9-nakė.

Imame tradicinę šiam žaidimui 36 kortų kaladę.

Esant 36 kortoms, žaidimą vienu metu gali žaisti 2-5 žaidėjai.

Kiekvienam žaidėjui iš 36 kortų kaladės išdalijama po 6 kortas. Skaidyti rekomenduojama dalinant po dvi kortas tris kartus (2×3) arba po tris kortas du kartus (3×2). Taip daroma, siekiant geriau išmaišyti kortų kaladę. Tačiau nėra konkrečiai apibrėžta, po kiek kortų reikia skaidyti.

Iš likusių neišdalintų kortų viena padedama atversta ant stalo, o kitos užverstos padedamos ant viršaus taip, kad atverstoji būtų aiškiai matoma. Atverstoji korta yra koziris. Ir visos tos paties rūšies kortos tampa kozeriais tame žaidime.

Žaidimą pradeda dalintojo kairėje sėdintis žaidėjas. Jis deda vieną kortą ant stalo sekančiam žaidėjui pagal laikrodžio rodyklę (taipogi pirmam iš kairės).

Žaidėjai skirstomi į dvi kategorijas:

• puolantis – tas, kuris meta kairėje esančiam žaidėjui kortas
• besiginantis – tas, kuris “atmušinėja ėjimus”

Puolančio žaidėjo mestas kortas besiginantis žaidėjas turi atmušti: uždėti tos pačios rūšies, bet didesnio rango kortą. Jei žaidėjas neturi didesnio rango kortos, tuomet ją gali atmušti (nukirsti), panaudodamas kozirinę kortą. Jei besiginantis kortos neatsimuša, turi paimti ją „namo”, t.y. į rankas prie kitų savo turimų kortų.

Žaidėjas A meta ant stalo vynų septynakę. Žaidėjas B turi atmušti vynų aštuonake arba aukštesnio rango vynų korta. Jeigu jis neturi aukštesnio rango vynų kortos, privalo atmušti koziriu. Jeigu neturi kozirio, ima kortą “namo”.

Puolančiųjų vaidmenį gali atlikti ir kiti žaidėjai. Jeigu besiginantis žaidėjas atmuša varžovo padėtą kortą, visi kiti žaidėjai gali mesti ant stalo to paties rango (kokia buvo nukirstoji arba ta, su kuria nukirto) kitos rūšies kortas. Besiginantis turi atmušti visas puolančių žaidėjų kortas.

Žaidėjas A meta ant stalo vynų septynakę, žaidėjas B atmuša vynų dešimtake. Žaidėjas A ir visi kiti žaidimo dalyviai gali mesti kitos rūšies (kryžių, širdžių, būgnų) analogiško rango kortas (žr. iliustraciją žemiau).

Jei tai nėra žaidimo pabaiga, atakuojant naudoti kozirių nepatartina, nebent siekiame, kad žaidėjas A neatsilaikytų ir paiimtų visas kortas (net ir tas, kurias anksčiau atmušė). Tarkim, toliau atakuojama būgnų septynake, atmušama būgnų valetu, tuomet kitoje atakoje jau galima pulti septynakėmis, dešimtakėmis ir valetais.

Vadovaujantis tradiciniu žaidimo variantu, vienam žaidėjui galima mesti atmušimui ne daugiau kortų, nei buvo dalinama žaidimo pradžioje. Standartiškai tai 6 kortos.

Jei besiginantysis negali atmušti jam mestų kortų, jis turi jas visas pasiimti – net ir tas, kurias pavyko atmušti. Tai pat pasiimamos ir savo gynybai panaudotos kortos.

Toliau žaidimą tęsia sekantis iš kairės žaidėjas (pagal laikrodžio rodyklę).

Jei žaidėjas atmuša visas jam padėtas kortas, nukirstos kortos (tai pat ir tos, su kuriomis apsigynė) padedamos užverstos į atskirą krūvelę ir daugiau žaidime nenaudojamos. Visas kortas atmušęs žaidėjas pats puola kairėje esantį žaidėją.

Pasibaigus puolimui prieš kurį nors žaidėją, visi žaidėjai, turintys mažiau nei 6 kortas, iš užverstų kortų krūvelės (uždaro fondo) pasiima tiek, kad vėl turėtų 6 kortas. Kortos imamos paeiliui tokia tvarka: pirmiausia ima puolęs žaidėjas, paskui jo kaimynas iš dešinės ir paskutinis – ką tik besigynęs žaidėjas.

Jeigu kuriam nors žaidėjui iš uždaro fondo kortų nebelieka, jis iš žaidimo pasitraukia, o toliau žaidžia likusieji, turintys bent vieną kortą.

Paskutinis žaidėjas, kuriam lieka kortų, pralaimi žaidimą ir vadinamas „durniumi“.

Toliau galimas vėl naujas žaidimas. “Durniumi” likęs žaidėjas dalina kortas. Padalijimų skaičius nėra ribotas. Žaidžiama, kiek tik norima.

Nors žaidimo taisyklės leidžia žaisti net 5 žaidėjams, visgi populiariausias variantas – 2 žaidėjų dvikova. Tam įtakos turi vienas aspektas. Kai žaidžia daug žaidėjų, besiginantis žaidėjas, gaudamas daug puolančių kortų, dažnai būna nepajėgus jų visų atmušti. Ir todėl žaidimas tampa ne toks įdomus.

Sparčiai populiarėja ir šio žaidimo variantas poromis, kuomet žaidžia keturi žaidėjai. Sedėdami už stalo kryžmais, jie varžosi du prieš du. Kortas meta pasikeisdami atskirų porų žaidėjai. Standartiškai du vienos poros žaidėjai atakuoja vieną kitos poros žaidėją. Jei besiginantytis atmuša visas jam mestas kortas, tada jis pats puola kairėje esantį kitos poros priešininką. O jo partneris gali jam padėti. Jeigu besiginantytis visų kortų neatmuša, jas pasiima „namo”, tada jo priešininkas iš kairės puola jo partnerį.

Jeigu dalinantis kortas žaidėjas siūlo perkelti kortų kaladę – atsisakykite. Kodėl? Išvada paprasta – prieš durnių nukeliate kepurę ir turite pats dalinti.

Grupavimas. Pradėti ataką prieš varžovą svarbu ne pavienėmis kortomis, o jas grupuojant. Tarkime, turite vieną 6-iakę ir dvi 8-akes. Šiuo atveju geriau pradėti 8-akėmis, kadangi susidaro didesnė galimybė iš varžovo išgauti daugiau skirtingo rango kortų (nes jis atsimušdamas turės išmesti daugiau kortų), kuriomis galėsite tęsti atakas.

Tai pat ir gintis patartina to pačio rango (tos pačios vertės) kortomis. Jei atakuoja dvejomis 8-akėmis, apsiginti reikėtų, tarkim, dviem valetais, kad atakuojančiam varžovui būtų kuo mažiau variantų puolimui.

Norėdami laimėti, kaupkite kozirius. Tarkime, gaunate didelius kozirius – Tūzą ir Damą – ir neturite kortų atmušti varžovo ėjimus. Rekomenduojame šias kortas paiimti “namo”, taip renkant kozirius. Žinoma, kaupti reikia saikingai. Jeigu ir sekančioje varžovo atakoje neturite kuo atmušti jo kortų, tuomet jau verta aukoti ir brangius kozirius. Nes sukaupus per daug kortų, iškyla pavojus iki žaidimo pabaigos nespėti jų išleisti.