Europos žaidėjai netrukus gali įgyti galimybę susigrąžinti pinigus, prarastus ofšorinėse lošimų svetainėse, jei bus priimtas siūlomas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas.

Pagal siūlomą teisinę interpretaciją, ES teisėjai galėtų įšaldyti lošimų bendrovių, kurios nėra registruotos Europos Sąjungoje, banko sąskaitas, net jei joms vykdomos bankroto procedūros už ES ribų.

Sprendimą kovo 5 d. priėmė ES Aukščiausiojo Teismo generalinis advokatas Rimvydas Norkus.

Pasak jo, ES teismai galėtų įšaldyti ne ES teritorijoje veikiančių lošimų bendrovių sąskaitas net ir jų bankroto proceso metu.

Byloje C-716/24 nagrinėjama, kaip Europos skolų išieškojimo taisyklės taikomos tokiems atvejams.

Viskas prasidėjo nuo Vokietijos žaidėjo, kuris pateikė ieškinį prieš Curaçao licencijuotą lošimų svetainę, siekdamas susigrąžinti apie 57 000 € prarastų lėšų.

Nors ši nuomonė dar nėra galutinis sprendimas, ji turės didelę įtaką galutinei teismo nutarčiai, kuri tikėtina bus priimta dar 2026 metais.

Žaidėjas pateikė ieškinį prieš Curaçao registruotą bendrovę DX Ltd NV.

Vokietijos teismas priėmė sprendimą žaidėjo naudai, nes bendrovė nepasirodė gintis teisme.

Po sprendimo žaidėjas bandė susigrąžinti pinigus, siekdamas įšaldyti banko sąskaitas Kipre, kurios, kaip manoma, priklausė operatoriui. Tam buvo pasitelktas Europos sąskaitų įšaldymo mechanizmas.

Ši priemonė leidžia ES teismams laikinai įšaldyti lėšas kitose valstybėse narėse esančiose banko sąskaitose, kol bus išspręstas ginčas.

Tokios taisyklės tikslas – užkirsti kelią lėšų perkėlimui ar paslėpimui nagrinėjant bylą.

Situacija tapo sudėtingesnė, kai Curaçao lošimų operatorius paskelbė bankrotą.

Kadangi ši jurisdikcija nepriklauso ES teisinei sistemai, ES bankroto taisyklės automatiškai netaikomos.

Todėl kilo esminis klausimas: ar už ES ribų pradėtas bankroto procesas turėtų sustabdyti ES teismus nuo banko sąskaitų įšaldymo Europos Sąjungoje?

Rimvydas Norkus pateikė išvadą, kad sąskaitų įšaldymo sprendimai neturėtų būti automatiškai stabdomi vien dėl to, kad už ES ribų pradėta bankroto procedūra.

Jei nacionalinė teisė pripažįsta užsienio bankroto procesą, ES teismai vis tiek gali įšaldyti sąskaitas Europos Sąjungos teritorijoje.

Tai logiška, nes ES apsaugos priemonės sukurtos tam, kad kreditoriai galėtų apsaugoti savo lėšas visose valstybėse narėse.

Jei teismai privalėtų atsisakyti tokių sprendimų vien dėl užsienio bankroto, sistema prarastų efektyvumą.

Svarbu tai, kad tokie įšaldymo sprendimai yra laikini. Jų tikslas – išsaugoti lėšas iki galutinio teismo sprendimo.

Galimi konfliktai tarp ES sprendimų ir užsienio bankroto procedūrų turėtų būti nagrinėjami vykdymo stadijoje, o ne sprendimo priėmimo metu. Toks požiūris leidžia pirmiausia apsaugoti lėšas, o tik vėliau spręsti teisines kolizijas.

Ši pozicija gali turėti reikšmingų pasekmių lošimų operatoriams, veikiantiems už ES ribų, bet aptarnaujantiems Europos žaidėjus.

Daugelis tokių bendrovių turi licencijas jurisdikcijose, kaip Curaçao, tačiau jų finansinė infrastruktūra dažnai veikia Europoje.

Tokie finansiniai centrai kaip Malta, Liuksemburgas, Airija ar Kipras dažnai naudojami mokėjimų apdorojimui ir bankinėms operacijoms.

Tai reiškia, kad net neturėdami licencijos konkrečioje ES šalyje, operatoriai vis tiek naudojasi Europos finansine sistema.

Vis dėlto pagal naują požiūrį ši sistema nebegali užtikrinti visiškos apsaugos nuo teisinių veiksmų.

ES teismai galėtų įšaldyti pinigus Europos banko sąskaitose, jei žaidėjai gautų teismo įsakymus prieš šias bendroves.

Neseniai įvyko ir naujas pokytis, dėl kurio žaidėjams tapo lengviau pateikti ieškinius internetinių lošimų bendrovėms.

2026 m. sausį Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje C-77/24, dar vadinamoje Wunner byla.

Šis sprendimas patvirtino, kad žaidėjai gali remtis savo šalies teisės aktais, siekdami susigrąžinti pinigus iš šalyje nelicencijuotų operatorių.

Teismas pritarė Austrijos teismų pozicijai, kad nors ES neturi vieningos lošimų reguliavimo sistemos, vartotojų apsaugos ir civilinės teisės normos vis tiek gali būti taikomos.

Šie teisiniai pokyčiai reiškia, kad ofšorinėms lošimų bendrovėms gali tapti sudėtingiau veikti Europos rinkoje.

Jei byloje C-716/24 bus pritarta generalinio advokato nuomonei, žaidėjams bus lengviau susigrąžinti lėšas net ir vykstant teisiniam procesui.

Galutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas turėtų būti paskelbtas 2026 metais.

Remiantis praktika, teismas dažnai atsižvelgia į generalinio advokato išvadą, todėl ši nuomonė gali turėti lemiamą reikšmę galutiniam sprendimui.