MAFIJA žaidimas – psichologinis vaidmenų žaidimas

„Mafija” – tai žaidimas, sukurtas žvalgybos agentų rengimui, dabar naudojamas įmonių darbuotojų asmeniniam tobulėjimui ir žaidėjų prasmingam laisvalaikiui.

1988 m. pavasarį Maskvos Lomonosovo universiteto Psichologijos katedros studentas Dmitrijus Davydovas, ruošdamas kursinį darbą, sukūrė psichologinį vaidmenų žaidimą „Mafija“.

Manoma, kad žaidimą įkvėpė tuo metu populiarus italų kriminalinis serialas „Aštuonkojis“, kurio pagrindu tapo Europoje nuo XX a. vidurio žaidžiamas „Wink murder“ (liet. „Mirksiukas“). Sklido kalbos, jog žaidimas kurtas KGB (rus. Valstybės saugumo komitetas) užsakymu, siekiant sukurti metodinio mokymo programą, skirtą vidaus reikalų sistemos pareigūnams Kaliningrado srityje rengti.

Žaidimas greitai išpopuliarėjo visoje Rusijoje ir aplinkinėse valstybėse, o devyniasdešimtųjų metų pradžioje, D. Davydovui persikėlus gyventi ir dirbti į Harvardo universitetą, – ir visame pasaulyje.

Vakarėliuose tarp draugų šis kortų žaidimas populiarus todėl, kad jame puikiai dera pramoga, azartas ir efektyvi tarpusavio komunikacija. O svarbiausia – lavinamos žmogaus prigimtinės galios: strateginis mąstymas, pastabumas, greita ir šaltakraujiška reakcija, efektyvus savo tolesnių veiksmų numatymas.

Psichologams šis žaidimas leidžia identifikuoti tam tikras pacientų savybes ir trūkumus. Kinijoje „Mafija“ naudojama gydant nuo priklausomybės azartiniams lošimams, o Japonijoje žaidimas įtrauktas į teismo prisiekusiųjų parengimo programą (siekiant treniruoti atpažinti melą ir apgaulingus žmonių veiksmus teisme). Vyraujančia nuomone, „Mafija“ patenka tarp 50-ies geriausių visų laikų žaidimų.

Šio žaidimo vaidmenų (ir jų funkcijų) kiekis priklauso nuo dalyvių skaičiaus. Kuo jų daugiau, tuo įdomiau:

• žaidime gali dalyvauti 6-20 žmonių, pasiryžusių aktyviai įsitraukti į vedėjo diktuojamą veiksmą;
• žaidime naudojama tiek pat kortų su įvairiais vaidmenimis, kiek yra žaidėjų.

Per kelis dešimtmečius, kai visame pasaulyje yra žaidžiama „Mafija“, žaidimo entuaziastai sukūrė visą eilę personažų, kuriuos galima panaudoti žaidimo paįvairinimui. Personažų skaičius žaidime priklauso nuo bendro žaidėjų skaičiaus. Esant 6 žaidėjų grupei, paprastai apsiribojama dviem vaidmenų grupėms – Miestiečiais ir Mafija. „Blogiukų“ (mafijos) paprastai yra tris kartus mažiau negu „Geriečių“. Esant grupei iki 12 asmenų, naudojamas klasikinis vaidmenų komplektas – Miestiečiai, Komisaras, Gydytojas, Mafija, Mafijos bosas. Esant didesnei negu 12-os asmenų (iki 20 žmonių) grupei, žaidimas gali būti papildomais ir nepriklausomais personažais. Kiekvienoje komandoje yra eiliniai žaidėjai ir personažai su specialiais įgaliojimais.

Žaidimo vedėjas nepriklauso jokiai iš žaidime dalyvaujančių grupių. Jis organizuoja patį žaidimą, nurodo ėjimų eiliškumą, kontroliuoja, kad būtų laikomasi žaidimo taisyklių, sprendžia ginčytinus klausimus. Žaidimo dalyviai turi paklusti jo nurodymams. Jis vienintelis žino, kas žaidime yra „mafijozai“ ir kas – „miestiečiai“.

Miestietis yra pagrindinis komandos žaidėjas. Veikia dieną. Kartu su kitais žaidėjais siekia išsiaiškinti, kas yra Mafija.

Tai pagrindinis specialus personažas miestiečių komandoje. Naktį, po to, kai mafija vedėjo nurodymu užmiega, pabunda komisaras. Komisaras gestais parodo vedėjui, kurį iš žaidėjų jis įtaria priklausantį Mafijai. Vedėjas taip pat gestais atsako, ar tas žmogus yra miesto gyventojas, ar Mafija. Tokiu būdu komisaras sužino, kas yra miestiečiai ir kas yra Mafija. Per vieną naktį komisaras turi teisę patikrinti tik vieną žaidėją. Dienos aptarimų metu komisarui svarbu neišsiduoti, kas jis toks, bet tuo pačiu nukreipti diskusiją tokia linkme, kad būtų „išbalsuotas“ jo išsiaiškintas „mafijozas“.

Image by Adina Voicu from Pixabay

Mafija taip pat suinteresuota kuo greičiau išsiaiškinti, kas yra komisaras ir jį „nužudyti“. Kritiniais atvejais, kai, pavyzdžiui, gyventojų lieka labai mažai, komisaras gali atsiskleisti ir nurodyti, kas yra Mafija. Suprantama, kad tokiu poelgiu jis nukreipia Mafijos ugnį į save ir, greičiausiai, išgyvens tik iki artimiausios nakties. Todėl toks taktinis ėjimas prasmingas tik esant tikrai kritinei situacijai.

Kadangi joks gyvas žaidėjas negali rodyti savo kortos, tai komisaras atskleidžia savo statusą tik žodžiais, be įrodymų. Todėl žaidimo praktikoje dažnai pasitaiko atsakomasis Mafijos taktinis ėjimas – pseudokomisaro iškėlimas. Tai reiškia, kad komisaru gali pasiskelbti kažkuris Mafijos klano atstovas, tokiu būdu neutralizuodamas tikrojo komisaro veiksmų efektyvumą.

Galimas dar ir toks variantas: komisaras perduoda turimą informaciją tikrajam miestiečiui. Šis pasiskelbia save komisaru ir nurodo Mafijos atstovus, po ko, žinoma, Mafija jį „nužudo“ jau artimiausią naktį. Tokiu būdu gali būti nukreipta ugnis nuo tikrojo komisaro ir suteikta galimybė jam dar bent vieną naktį panaudoti patikrinimui.

Policininkas naktį, taip pat kaip ir komisaras, tikrina žaidėjus – kas yra Mafija. Jei tikrinamasis priklauso Mafijai, vedėjas tai patvirtina galvos linktelėjimu. Jei nepriklauso, vedėjas parodo neigiamą gestą. Šia informacija policininkas gali naudotis dienos diskusijų metu.

Jeigu policininkas yra nušaunamas naktį arba išbalsuojamas dieną, jis palieka pomirtinį laišką, kuriame nurodo vieną Mafijos atstovą ir vieną miestietį iš tų žaidėjų, kuriuos naktį buvo patikrinęs. Nurodomi tik du asmenys, nepriklausomai nuo to, kiek policininkas iki to momento spėjo išaiškinti žaidėjų. Pvz., jei policininkas išsiaiškino tris Mafijos atstovus, jis turi teisę nurodyti tik vieną iš jų. Jei neišsiaiškino nė vieno Mafijos atstovo, tai nurodo tik vieną taikų gyventoją. Miestiečiai gali pasinaudoti šia informacija kaip tinkami – arba iš karto eliminuoti nurodytą Mafijos atstovą, arba tęsti kitų jo bendrų paiešką.

Daktaras yra antras pagal populiarumą vaidmuo miestiečių komandoje. Tas, į kurį naktį parodo daktaras, tai nakčiai yra išgelbėjamas nuo mafijos nuosprendžio. Daktaras, turintis gerai išvystytą intuicijos jausmą, gali būti labai vertingas personažas miestiečių komandai. Svarbiausia jam yra nedemonstruoti per daug aktyvios veiklos dieną, kad tokiu būdu nepatrauktų į save Mafijos dėmesio.

Apsauginis sugeba ne tik apsaugoti pasirinktą žaidėją nuo kulkos, bet tuo pat metu ir „nušauti“ žudiką. Jei žudikas yra ne vienas, o visas jų klanas, tai vedėjas savo nuožiūra nusprendžia, kas iš nusikaltėlių tarpo bus „nužudytas“. Vedėjas, žinoma, turi nepamiršti savo bešališkumo ir išvedinėti iš žaidimo silpniausią mafijos žaidėją, kad „neskandintų“ visos komandos.

Image by Ryan McGuire from Pixabay

Tai taip pat plačiai paplitęs vaidmuo. Egzistuoja įvairios jo modifikacijos, kurios gali būti nukreiptos tiek prieš miestiečius, tiek ir prieš Mafiją. Ir nors nominaliai Putana priklauso miestiečiams, kartais ji priskiriama neutraliems personažams. Paprastai Putana blokuoja kitų žaidėjų ypatingąsias galias. Jei ji nurodo į Mafijos narį, tai jo šūvis tą naktį yra neužskaitomas. Tačiau taip pat ji gali blokuoti ir miestiečių komandą atstovaujančių personažų gebėjimus. Todėl kai yra žaidžiamas neišrankios Putanos variantas, naktį ji pabunda iš karto po Mafijos.

Putana lygiai taip pat gali neutralizuoti policininką, daktarą ar nepriklausomą personažą. Kartais Putana būna reanimatoriaus analogu. Jei ji nurodo į žaidėją, kuris buvo Mafijos pasirinktas kaip auka, vedėjas ryte praneša, kad Mafija prašovė, nes auka buvo ne namuose, o praleido naktį Putanos glėbyje.

Dar vienas populiarus Putanos variantas, kai ji „užkrečia“ pasirinktą žaidėją ir šis miršta ne iš karto, bet kitą naktį. „Užsikrėtusiuoju“ gali būti tiek miestietis, tiek ir Mafijos atstovas. Tai gali būti naudinga tiek vienai, tiek kitai komandai.

Jis yra nepažeidžiamas naktį. Jis gali būti pašalintas iš žaidimo tik išbalsavimo būdu dieną.

Detektyvas turi teisę ne tik patikrinti, bet ir šauti. Tačiau vienos nakties bėgyje jis negali atlikti abiejų veiksmų, o tik vieną, arba kitą.

Jis žaidėjų statusą gali aiškintis, tik palygindamas du asmenis. Vedėjas šiuo atveju tik duoda ženklą, ar žurnalisto nurodytų abiejų asmenų statusai yra vienodi, ar ne. Išvadas iš šios informacijos žurnalistas darosi pats.

Žaidžiant su donoro personažu, nėra nuolatinio komisaro. Komisaro funkcijos pereina nuo vieno miestiečio prie kito. Tai reiškia, kad žaidėjas, kuriam atiteko donoro korta, atlieka įprastą naktinį žaidėjų patikrinimą. Ir jeigu tikrinamasis buvo miestietis, tai kito patikrinimo teisė pereina jam. Vedėjas, kitą naktį pasakęs, kad „pabunda donoras“, prisiliečia prie naujojo donoro. Jei paaiškėja, kad tikrinamasis priklauso Mafijai, tai donoras išsaugo savo vaidmenį ir kitai nakčiai. Skirtingai nei žaidime su dvasininku, tikrinamasis nesužino, kas buvo tikrintojas.

Tai komisaro padėjėjas. Jis pabunda kartu su komisaru ir todėl žino visų jo patikrintų žaidėjų statusus. Jei komisaras yra „nušaunamas“, seržantas užima jo vietą, bet iki to laiko pats tikrinti žaidėjų statuso neturi teisės. Esant kritinei situacijai miestiečiams, seržantas gali prisiimti pseudokomisaro vaidmenį, kad tokiu būdu pridengtų tikrąjį komisarą. Šis personažas žaidimo praktikoje naudojamas gana retai. Jį naudoti atsiranda prasmė, esant dideliam žaidėjų skaičiui.

Tai personažas, kuris aukojasi dėl kito žaidėjo. Jeigu naktį buvo pasikėsinta į žaidėją, kurį nurodė Samurajus, tai žaidėjas išsaugo savo gyvybę, o Samurajus žūsta vietoj jo. Tai gana retas personažas. Jam yra prasminga dengti labiau reikšmingas miestiečių komandos figūras, pavyzdžiui, komisarą arba daktarą. Svarbiausia sugebėti juos tiksliai identifikuoti žaidėjų tarpe. Tai padaryti gali padėti intuicija ir pastabumas.

Jeigu tas, į kurį liudininkas parodo naktį, yra Mafijos pasirinktoji auka, vedėjas atskleidžia liudininkui vieną iš Mafijos atstovų.

Mafija– tai grupė asmenų, kurie žino vienas kitą ir yra vienijami vieno tikslo – išnaikinti visus miesto gyventojus. Mafija veikia naktį. Būtent tuomet ji tariasi ir pasirenka auką.

Mafijos vadeiva. Bosas pabunda pirmas iš Mafijos, ir jo nurodytas žaidėjas praranda teisę artimiausią dieną balsuoti. Šią savo teisę Bosas gali panaudoti tam, kad neutralizuotų ypač aktyvų žaidėją ir kad nukreiptų įtarimo šešėlį nuo Mafijos. Dieną toks žaidėjas gali pasakyti: „Žiūrėkite, iš manęs atėmė teisę balsuoti, vadinasi, aš tikrai ne Mafija!”.

Fragment from image by Péter Kadlec from Pixabay

Jis vykdo tas pačias funkcijas kaip ir Komisaras, tik diametraliai priešingai. Jis tikrina miestiečių statusus. Kadangi Mafijos nariai jam yra žinomi, tai jis ieško miestiečių su tam tikru statusu arba Yakuza atstovų. Naktį jis veikia jau po to, kai Mafija paskelbia savo nuosprendį. Todėl savo patikrinimo rezultatais advokatas gali pasinaudoti tik kitos paros metu.

Tai papildomas ir savarankiškas Mafijos žaidėjas. Jo pagalba Mafija turi dvi šūvio galimybes – bendrą šūvį ir žudiko šūvį. Žudikas, kaip ir Putana, miestiečių tarpe gali blokuoti specialius vaidmenis turinčių žaidėjų galias vienai parai. Kadangi Žudikas pažįsta savo nusikaltėlių šutvę, tai jo uždavinys yra išsiaiškinti, kurie miestiečiai turi specialiuosius statusus. Žudikas yra priverstas veikti aklai, nes vedėjas jam neatskleidžia, ar jis rado miestietį su unikalia funkcija, ar ne.

Iki tam tikro laiko vilkolakis yra eilinis miesto gyventojas ir veikia jų pusėje. Bet kai tik viena iš nusikalstamų grupuočių visiškai sunaikinama, Vilkolakis tampa paskutiniuoju tos grupuotės atstovu. Tuomet vedėjas paskelbia, kad žaidimą Mafijos arba Yakuza pusėje pradeda Vilkolakis.

Tai nusikaltėlių grupuotė, naudojama esant trišaliam žaidimui. Žaidime Yakudza nežino, kas priklauso Mafijai, kaip ir Mafija nežino, kas priklauso Yakudza grupuotei.

Jakudza nusikalstamos organizacijos nariai

Tai Yakudza atstovas, kuris, kaip ir Žudikas Mafijos grupuotėje, gali blokuoti žaidėjo galias ir atimti teisę balsuoti artimiausią dieną. Nukentėjusysis balso teisę prarandą nepriklausomai nuo to, ar jis turi specialų vaidmenį, ar ne. Tokiu būdu Torpeda nežino, ar jo nurodytas žaidėjas turėjo kažkokį specialų vaidmenį, ar ne.

Tai pats populiariausias nepriklausomas personažas. Tai šaulys – vienišius, žudantis tiek taikius miestiečius, tiek nusikaltėlių grupuočių atstovus. Šį personažą tikslinga įvesti į žaidimą tuomet, kai yra didelis žaidžiančiųjų skaičius. Maniakas pavojingas ir vienai, ir kitai pusei. Todėl visi žaidėjai suinteresuoti kuo greičiau išsiaiškinti Maniaką ir jį pašalinti.

Jo šūvis yra pražūtingas visiems specialias galias turintiems žaidėjams, išskyrus miestiečius. Kaip ir Maniakas, Robinas Hudas yra pavojingas abiems komandoms, nes žudo ne tik nusikaltėlius, bet ir miestiečiams naudingus personažus.

Kaip ir komisaras, hakeris tikrina kitų žaidėjų statusus. Tačiau šiuo atveju dieną vedėjas iš karto viešai praneša nakties patikrinimo rezultatus. Tai yra retai į žaidimą įtraukiamas personažas, nes atima iš žaidimo pačią esmę – neapibrėžtumą.

Image by Pete Linforth from Pixabay

6 dalyviai

• 3 Miestiečiai
• 1 Mafijos atstovai
• 2 papildomi personažai (Daktaras, Putana)

7-9 dalyviai

• 2-4 Miestiečiai
• 2 Mafijos atstovai
• 3 papildomi personažai (Daktaras, Putana, Komisaras)

10-11 dalyvių

• 4-5 Miestiečiai
• 3 Mafijos atstovai
• 3 papildomi personažai (Daktaras, Putana, Komisaras)

12-15 dalyvių

• 5-8 Miestiečiai
• 4 Mafijos atstovai
• 3 papildomi personažai (Daktaras, Putana, Komisaras)

16-20 dalyvių

• Miestiečiai – visi likusieji
• Mafijos atstovai – trečdalis visų žaidimo dalyvių
• papildomi personažai (Daktaras, Putana, Komisaras ir dar pasirinkimas asmenine nuožiūra)

Žaidimo partija dažniausiai trunka nuo pusvalandžio iki kelių valandų. Žaidimas susideda iš pasikartojančių etapų, kurie vadinami diena ir naktimi.

Vaidmenų paskirstymas. Visi dalyviai išsitraukia po kortą ir pasižiūri, kas ant jos parašyta. Labiausiai patyręs žaidėjas paskelbiamas laikinuoju vedėju. Jeigu žaidžiama su teisėjais, jie iš karto visiems prisistato – toliau jie atsako už žaidimą.

Mafijos susipažinimas. Vedėjas paprašo visų užsimerkti. Įsitikinęs, kad visi užsimerkė, vedėjas užsimerkia pats ir sako: „Mafija atsimerkia“. Palaukęs 5 – 15 sekundžių, vedėjas sako: „Mafija užsimerkia“. Po 2 – 3 sekundžių paskelbiama Diena.

(antrąją ir visas sekančias) iš pradžių žaidėjai diskutuoja, kas galėtų būti Mafija. Pageidautina, kad kiekvienas išsakytų savo nuomonę. Vėliau išrenkami įtariamieji ir dėl jų visų balsuojama. Balsavime dalyvauja ir įtariamieji. Kiek balsų suteikti balsuojantiems, nusprendžiama bendru sutarimu. Surinkęs daugiausiai balsų įtariamasis nuteisiamas „sušaudyti”. Nuteistajam suteikiamas paskutinis žodis, kuris nekomentuojamas. Teismo nuosprendžiai neatšaukiami. Sušaudytasis „Dieną“ niekaip nedalyvauja žaidime ir jo nekomentuoja. Pirmąsias dvi dienas draudžiama šauti į teisėjus.

(antrąją ir visas sekančias) vedėjas paskelbia: „Naktis, visi užsimerkia“. Kiekvienas gyvasis užsimerkia, klauso ir tiksliai vykdo vedėjo nurodymus. Kiekvienas esantis „gyvas“ mafijozas apsisprendžia, į ką „šaus”. Nusikaltėliai turi teisę šauti ir į Mafiją, tame tarpe ir į save. Įsitikinęs, kad visi vėl užsimerkė, vedėjas ima neskubėdamas vardinti visų „gyvųjų“ vardus. Kiekvienas mafijozas vieną kartą per naktį privalo pakelti ranką, vedėjui ištarus jo pasirinktojo „nušauti” vardą. Jeigu visi mafijozai aprašytu būdu „šovė“ į tą patį žaidėją – jis nušautas.

vedėjas paskelbia nakties rezultatus: „Naktį nuaidėjo … šūviai“. Pagal šią informaciją „gyvieji” nustato, kad buvo nuteistas – nusikaltėlis ar doras pilietis. „Šauta į šiuos piliečius: …, …“. Jeigu visi nusikaltėlių šūviai buvo nutaikyti į tą patį pilietį – jis nebegyvas, žaidime nebedalyvauja, kaip ir nuteistieji.

Toliau tęsiama: diena, naktis, diena, naktis ir t.t. iki pabaigos.

Teisingumo pergalė – išaiškinti ir nuteisti visi Mafijos atstovai. Mafijos pergalė – dorų piliečių liko mažiau nei nusikaltėlių.