Latvija planuoja padidinti lošėjų amžiaus ribą iki 21 metų ir riboti internetinius lošimus

Latvija planuoja įvesti griežtesnes azartinių lošimų taisykles.

Numatoma padidinti minimalų lošėjų amžių iki 21 metų, apriboti internetinių lošimų laiką ir įpareigoti lošimo įstaigas kasdien trims valandoms ryte sustabdyti veiklą.

Šiems pakeitimams pritarta 2026 m. spalio 21 d. vykusiame Latvijos parlamento (Saeimos) Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

Vienas svarbiausių siūlomų įstatymo pakeitimų – minimalaus lošėjų amžiaus padidinimas nuo 18 iki 21 metų.

Naujoji amžiaus riba būtų taikoma tiek fiziniuose kazino, tiek internetinių lošimų platformose. Loterijoms būtų nustatyti atskiri amžiaus apribojimai.

Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma riboti lošimo automatų salonų ir kitų lošimo įstaigų darbo laiką.

Visi lošimų organizatoriai kasdien nuo 6 iki 9 val. ryto turėtų sustabdyti paslaugų teikimą. Tačiau lažybų punktams ir loterijų prekybos vietoms nebūtų taikomas reikalavimas užsidaryti šiuo laikotarpiu.

Internetiniams lošimams numatytas dar vienas apribojimas – vienam asmeniui būtų leidžiama lošti ne ilgiau kaip 21 valandą per bet kurį 24 valandų laikotarpį.

Latvijoje taip pat svarstoma galimybė įdiegti bendrą lošėjų tapatybės patvirtinimo sistemą.

Pagal šį pasiūlymą, norint naudotis lošimo paslaugomis, reikėtų specialios kortelės arba panašios technologinės priemonės.

Tokia sistema leistų lošimų organizatoriams stebėti, kiek laiko asmuo praleidžia lošdamas, ir rinkti informaciją apie jo finansines operacijas, įskaitant įmokas bei laimėjimus.

Pastebėjus probleminio lošimo požymių, operatoriai privalėtų imtis priemonių, padedančių riboti nekontroliuojamą lošimą.

Be šių pakeitimų, siūloma išplėsti privalomą lošėjų registraciją, kad ji būtų taikoma ne tik kazino lankytojams.

Taip pat numatoma įpareigoti lošimų organizatorius vaizdo stebėjimo kamerų įrašus saugoti bent 30 dienų, o ne septynias dienas, kaip nurodyta šiuo metu galiojančiose taisyklėse.

Latvijos licencijuotų lošimų organizatorių atstovai išreiškė susirūpinimą dėl galimų naujojo reguliavimo ekonominių pasekmių.

Remiantis Latvijos visuomeninio transliuotojo LSM duomenimis, 2026 m. sausį šalyje veikė 162 lošimo automatų salonai. Tai gerokai mažiau nei 2005 m., kai jų buvo 636.

Lošimų sektoriaus asociacijos vertinimu, padidinus minimalų lošimo automatų skaičių vienoje įstaigoje nuo 20 iki 25, gali tekti uždaryti maždaug 30 salonų.

Dėl šio pakeitimo grėsmė iškiltų iki 240 darbo vietų, o valstybė galėtų netekti apie 4,46 mln. eurų azartinių lošimų mokesčių pajamų.

Sektoriaus atstovai taip pat kritikuoja siūlomą 21 valandos internetinių lošimų ribojimą. Jų nuomone, tokie griežti apribojimai gali paskatinti lošėjus rinktis užsienio platformas, neturinčias Latvijos licencijos.

Kai kuriais finansų institucijų vertinimais, nelegalių lošimų rinkos vertė Latvijoje siekia apie 62 mln. eurų. Tuo metu legalių internetinių lošimų sektoriaus pajamos sudaro beveik 170 mln. eurų.

2026 m. Latvijoje padidinti azartinių lošimų mokesčiai.

Internetiniams lošimams taikomas mokestis išaugo nuo 12 iki 15 %, o lažybų veiklos mokestis – nuo 15 iki 18 %.

Kiti mokesčių pakeitimai:

Be mokestinių pakeitimų, numatyta lošimų priežiūros funkcijas perduoti iš Loterijų ir azartinių lošimų priežiūros inspekcijos Valstybinei pajamų tarnybai.

Šia pertvarka siekiama sujungti lošimų reguliavimą ir mokesčių administravimą vienoje valstybinėje institucijoje bei pagerinti atsakingų padalinių tarpusavio bendradarbiavimą.

Latvijos finansų ministerija tikisi, kad reforma padės užtikrinti veiksmingesnę azartinių lošimų priežiūrą ir sudarys geresnes sąlygas taikyti pažangias technologijas.

Lošimo įstaigų veiklos vietų klausimus taip pat pradėjo nagrinėti teismai.

2026 m. spalio 16 d. Latvijos Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl Daugpilyje nustatytų apribojimų lošimo įstaigoms, veikiančioms ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo tam tikrų pastatų.

Šie apribojimai susiję su lošimo įstaigomis, esančiomis šalia gyvenamųjų namų, mokyklų ir viešųjų įstaigų.

Teismo sprendimas taikomas tik vietiniams Daugpilio apribojimams ir nėra susijęs su visoje Latvijoje planuojama lošimų reguliavimo reforma.

Siūlomi azartinių lošimų įstatymo pakeitimai dar nėra priimti, todėl dėl tolesnės jų eigos turės apsispręsti naujos kadencijos Latvijos parlamentas.

Įstatymo projektui Latvijos ministrų kabinetas pritarė 2024 m. rugpjūtį, o tų pačių metų rugsėjį jis buvo perduotas parlamentui.

Nuo to laiko lošimų rinkoje ir šalies reguliavimo sistemoje įvyko nemažai pokyčių, todėl kilo klausimų, ar visos pirminio projekto nuostatos tebėra aktualios.

Neseniai paskelbtame pareiškime komiteto pirmininkė Aiva Vīksna pripažino, kad dalį siūlomų taisyklių būtina įvertinti iš naujo, atsižvelgiant į dabartinę situaciją.

Taigi įstatymų leidėjams teks suderinti griežtesnę lošėjų apsaugą su ekonominiais interesais, įskaitant darbo vietų išsaugojimą, mokestines pajamas ir nelegalių internetinių lošimų platformų plitimo riziką.

Prieš priimant galutinę įstatymo redakciją, siūlomos nuostatos dar gali būti pakeistos. Kol kas nėra aiškaus termino, kada parlamentas priims galutinį sprendimą.

Dabartiniai pokyčiai rodo, kad Latvija juda griežtesnio azartinių lošimų reguliavimo link.

Ar galutiniame įstatyme išliks visi komiteto pasiūlymai, priklausys nuo naujai išrinkto parlamento sprendimų.