Kortų žaidimas „Karuselė“: taisyklės, eiga ir taškų skaičiavimas

„Karuselė“ – tai klasikinis, daugelio mėgstamas kortų žaidimas, kuomet žaidžiama 2–4 narių komandomis, naudojant 56 kortų kaladę, o pagrindinis tikslas čia – pirmam surinkti 120 taškų.

Tad netrukus paaiškinsime, kaip žaisti „Karuselę“, kaip vyksta ėjimai ir kaip skaičiuojami taškai nuo pirmos kortos iki žaidimo pabaigos.

„Karuselės“ taisyklės gali pasirodyti šiek tiek painios, tačiau perpratus pagrindą žaidimas nebūna sudėtingas. Svarbiausia nemėginti išmokti per kartą, o iki galo suprasti kiekvieną taisyklę atskirai.

Toliau aptariame, kaip vyksta dalijimas, ėjimai, kirtimai, padalijimas ir visa žaidimo eiga.

Prieš pradėdami žaidimą iš anksto nuspręskite, su kokio dydžio kalade žaisite ir kokius juokdarius naudosite, nes nuo to priklauso, kiek kortų bus atverčiama ant stalo ir iki kiek taškų žaidžiama. Dažniausiai „Karuselė“ žaidžiama su 56 kortomis.

Ją sudaro standartinė 52 kortų kaladė, trys juokdariai, dar vadinami džokeriais, ir viena speciali „šluotos“ korta. Svarbu ir tai, kad „džokeriai“ turi būti pažymėti skaičiais 11, 15 ir 20, nes jų taškų vertė skirtinga. Vertes ant džokerių galite sužymėti patys paprastu pieštuku ar rašikliu.

„Karuselės“ kortų sudėtis keičiasi pagal vieną iš trijų dažniausiai naudojamų kaladės dydžių:

Žaidimas prasideda nuo dalintojo pasirinkimo. Tai gali būti bet kuris žaidėjas, o kitame padalijime dalintojo vaidmuo paprastai pereina kitam žmogui pagal laikrodžio rodyklę.

Tada „Karuselės“ žaidimas tęsiasi tvarkingu kortų išdalijimu, kuris nustato pradinę padėtį prie stalo.

1. Dalintojas gerai išmaišo visas 56 kortas.
2. Kiekvienam žaidėjui išdalijama po 4 kortas.
3. Kortos dalijamos po vieną, einant pagal laikrodžio rodyklę.
4. Po dalijimo ant stalo atverčiamos kortos pagal kaladės dydį. Žaidžiant su 56 kortomis, atverčiamos 8 kortos, su 55 kortomis atverčiamos 7 kortos, o su 54 kortomis – 6.
5. Pirmą ėjimą atlieka žaidėjas, sėdintis dalintojo kairėje.
6. Jeigu tarp atverstų stalo kortų pasitaiko „šluota“, ji įmaišoma atgal į likusią kortų kaladę ir vietoj jos ant stalo iš karto atverčiama kita nauja korta.

Per savo ėjimą pagal „Karuselės“ taisykles naudojate vieną rankoje turimą kortą. Ja arba kertate stalo kortas, arba, jei nukirsti negalite, vieną kortą padedate atverstą ant stalo.

Paprastai ėjimas vyksta taip:

1. Atidžiai pažiūrite, kokias 4 kortas šiuo metu turite savo rankose.
2. Įvertinate, ar turite ėjimą, kuriuo galima nukirsti vieną ar kelias kortas nuo stalo.
3. Jei galite, padedate ją ant pasirinktų kortų ir pasiimate nukirstas kortas su savąja.
4. Paimtas užverstas kortas dedate į savo krūvelę, o žaidžiant poromis – į bendrą.
5. Jei nukirsti kortų nepavyksta, vieną iš rankoje turimų kortų paliekate atverstą ant stalo.
6. Nukirstos kortos nebenaudojamos ir lieka atskiroje krūvelėje iki taškų skaičiavimo.

Paprasčiausias kirtimas vyksta tada, kai jūsų korta sutampa su ant stalo gulinčia korta. Pavyzdžiui, jeigu ant stalo guli devynakė, o jūs rankoje turite devynakę, galite ją kirsti.

Jeigu ant stalo yra kelios vienodos vertės kortos, dažniausiai jas visas galima pasiimti viena tokia pačia korta. Pavyzdžiui, jeigu ant stalo guli dvi devynakės, viena jūsų devynakė gali nukirsti abi.

Kitas svarbus „Karuselės“ veiksmas yra kirtimas pagal akių sumą. Tai reiškia, kad viena jūsų korta gali nukirsti kelias ant stalo esančias kortas, jei jų akių suma sutampa su jūsų kortos verte.

Pavyzdžiui, jeigu ant stalo guli keturakė ir šešiaakė, o jūs rankoje turite dešimtakę, galite nukirsti abi kortas. Taip pat dešimtakė galėtų kirsti dvi penkiaakes. Dar vienas paprastas pavyzdys yra tūzai. Kadangi tūzas laikomas vienake korta, trys ant stalo gulintys tūzai gali būti nukirsti triake.

Kartais žaidžiama taip, kad galima ne tik nukirsti ant stalo esančias kortas, bet ir pasiruošti kitą ėjimą. Kelias kortas galite sudėti į krūvelę, jei jų bendra vertė sutampa su rankoje turima korta.

Pavyzdžiui, galite sujungti dviakę, triakę ir tūzą, nes kartu jos sudaro šešias akis. Jei rankoje turite šešiaakę, kitu savo ėjimu šią krūvelę galėsite pasiimti nuo stalo.

Ši taisyklė turi kelis variantus. Vienur kiti žaidėjai gali paimti jūsų sudėtą krūvelę, jei turi tokios pačios vertės kortą. Kitur tokia krūvelė paliekama tik ją sudėjusiam žaidėjui. Dėl to prieš partiją verta aiškiai susitarti, kaip žaisite, nes tokios „Karuselės“ taisyklės dažnai sukelia ginčų.

Valetai, damos ir karaliai „Karuselėje“ vadinami ponais arba poninėmis kortomis. Šios kortos turi atskirą taisyklę ir yra kertamos tik poromis – tik pagal vertę, o ne pagal akių sumą.

Tai reiškia, kad valetas kerta valetą, dama kerta damą, o karalius kerta karalių. Karaliaus negalima nukirsti, pavyzdžiui, dešimtake ir triake, nes poninės kortos neskaičiuojamos kaip suma.

Vienintelė išimtis pasitaiko tada, kai ant stalo guli trys vienodos vertės kortos. Tokiu atveju vienu karaliumi galite paimti visus tris stalo karalius. Įsidėmėkite ir strateginį niuansą – nenukirstų ponų visada lieka porinis skaičius, todėl jais galima „saugoti pabaigą“ ir kirsti paskutinį kartą padalijime.

Vis dėlto kai kur žaidžiama taip, kad viena poninė korta gali pasiimti visas tokias pačias ant stalo esančias kortas, jeigu jų yra kelios. Dėl šios vietos taip pat verta susitarti iš anksto.

„Šluota“ yra viena stipriausių kortų visame „Karuselės“ žaidime. Ją išmetus, nuo stalo yra „nušluojamos“ skaitinės kortos, todėl vienu ėjimu galima pasiimti didelį kiekį kortų ir nemažai taškų.

Svarbu žinoti, kad pagal įprastas „Karuselės“ taisykles „šluotos“ korta nekerta ponų. Tai reiškia, kad valetai, damos ir karaliai lieka ant stalo, nebent prieš žaidimą susitarėte kitaip.

„Šluotos“ neverta naudoti per anksti. Jei ant stalo guli tik viena ar dvi menkos skaitinės kortos, dažnai geriau palaukti. Ji tampa ypač vertinga tada, kai ant stalo yra tūzų, vynų dviakė, būgnų dešimtakė ar daug kortų, kurios gali padėti laimėti papildomus taškus už bendrą kortų skaičių.

Kai visi žaidėjai panaudoja po 4 rankoje turėtas kortas, dalintojas vėl išdalija visiems po 4 kortas iš likusios kaladės. Ant stalo naujos pradinės kortos nebeatverčiamos. Taip žaidžiama toliau, kol visa kaladė išdalijama ir visos rankose turimos kortos panaudojamos.

Padalijimo pabaigoje gali likti kortų ant stalo. Jas pasiima tas žaidėjas arba ta pora, kuri paskutinė atliko kirtimą. Dėl to paskutinis kirtimas dažnai būna labai svarbus.

Kai visos kortos surenkamos, skaičiuojami taškai. Po to pradedamas naujas padalijimas. Žaidimas tęsiamas tol, kol vienas žaidėjas arba viena pora pasiekia sutartą taškų ribą.

„Karuselėje“ kortos skaičiuojamos dviem būdais – pagal akis arba pagal vertę. Pagal akis skaičiuojami tūzai, dviakės, triakės ir visos skaitinės kortos iki dešimtakės. Tūzas šiame žaidime laikomas vienake korta, tad jo vertė lygi 1.

Valetai, damos ir karaliai vadinami „ponais“ arba „galvomis“ – tai aukščiausios vertės kortos. Svarbiausia įsidėmėti, kad ponai nėra sumuojami kaip skaitinės kortos, todėl, pavyzdžiui, karaliaus negalima nukirsti surinkus kokią nors akių sumą. Jį galima kirsti tik kitu karaliumi.

„Šluota“ yra speciali korta, neturinti įprastos vertės. Jos paskirtis yra „nušluoti“ kortas nuo stalo. Tuo tarpu juokdarių kortos suteikia daugiausiai taškų žaidimo metu.

Pagrindines kortų vertes pagal „Karuselės“ taisykles reikia įsiminti jau prieš pirmą ėjimą:

Viename 56 kortų padalijime iš viso yra 30 taškų, dar kartais vadinamų „fantais“. Žaidžiant su mažesne kalade, bendra taškų riba taip pat mažėja.

„Karuselė“ žaidimas žaidžiamas tol, kol kuri nors pora ar žaidėjas pasiekia iš anksto numatytą bendrą taškų ribą – 120, 90 arba 60 taškų, priklausomai nuo pasirinkto kaladės dydžio. Jeigu du žaidėjai arba dvi poros surenka vienodą kortų skaičių, 2 taškai dalijami po 1 tašką.

Ta pati taisyklė taikoma ir daugiausiai vynų surinkimo atveju. Jei vienodai kortų surenka trys ar daugiau žaidėjų, šie papildomi taškai paprastai niekam neskiriami.

Ši lentelė padės tiksliai suprasti, kaip vyksta „Karuselės“ taškų skaičiavimas:

„Karuselėje“ svarbiausia ne tik kirsti daug kortų, bet ir žinoti, kurios kortos iš tikrųjų vertingos. Pavyzdžiui, aukščiausias 20 taškų vertės juokdarys yra daug svarbesnis už paprastą skaitinę kortą, o būgnų dešimtakė ir vynų dviakė taip pat turi specialią vertę.

Kai jau suprantate „Karuselės“ taisykles, galima pradėti galvoti ne tik apie teisingus ėjimus, bet ir apie jų laiką. Mes pastebėjome, kad geriausiai žaidžia tie, kurie neskuba kirsti visko iš eilės.

Štai patarimai, padėsiantys surinkti daugiau taškų žaidžiant pagal įprastas „Karuselės“ taisykles:

„Karuselė“ kortų žaidimas turi kelis dažnus variantus, todėl prieš pradedant partiją visada verta susitarti, pagal kurias taisykles tiksliai žaisite. Dažniausiai skiriasi naudojamos kortų kaladės dydis, taškų riba, žaidėjų skaičius ir tai, kaip elgiamasi su sudėtomis kortų krūvelėmis ant stalo.

Pagrindinis variantas žaidžiamas su 56 kortomis iki 120 taškų. Trumpesnei partijai rinkitės 55 arba 54 kortų kaladę. Tada žaidimas baigiasi greičiau, nes keičiasi pradinės kortos ir taškų riba.

Skiriasi ir kitos smulkesnės taisyklės. Vienur sudėtas kortų krūveles gali perimti kiti žaidėjai, jei turi tokios pačios vertės kortą. Kitur jos lieka rezervuotos jas sudėjusiam žaidėjui. Taip pat skirtingai sprendžiama, kaip elgtis su paskutinėmis ant stalo likusiomis kortomis.

Dėl to prieš žaidimą geriausia trumpai aptarti kaladės dydį, taškų ribą, porų taisykles ir krūvelių perėmimą. Taip išvengsite ginčų, o pati „Karuselė“ bus aiškesnė visiems žaidėjams.

Palyginome dažniausius „Karuselės“ variantus, kad būtų aiškiau, kurį rinktis:

„Karuselė“ kortomis yra tradicinis kortų kirtimo tipo žaidimas, kuriame pagrindinis tikslas yra nuo stalo pasiimti kuo vertingesnes kortas. Jis šiek tiek primena „žvejybos“ principą, nes savo korta bandote „pagauti“ ant stalo gulinčias kitas kortas pagal vertę arba taškų sumą.

„Karuselės“ žaidimas tinka 2–4 žmonėms. Dažnai žaidžiama ir poromis, po du žmonės kiekvienoje pusėje. Tokiu atveju porininkai sėdi vienas priešais kitą, o nukirstas kortas deda į bendrą krūvelę.

Viena partija gali trukti apie 15–60 minučių, priklausomai nuo žaidėjų skaičiaus ir pasirinkto kortų kaladės dydžio. Kortų žaidimas „Karuselė“ labai populiarus Lietuvoje ir puikiai tinka lavinti greito skaičiavimo mintyse įgūdžius, nes nuolat reikia derinti kortų vertes tarpusavyje.

Mūsų nuomone, „Karuselės“ žaidimas geras tuo, kad yra pakankamai paprastas, greitai išmokstamas, bet kartu turi pakankamai sudėtingų skaičiavimų, kad nepabostų.

„Karuselė“ yra namų kortų žaidimas, o ne kazino pramoga. Tačiau jei norite išbandyti kortų žaidimus kaip pramogą internete, tam tinka kazino platformos, kuriose siūlomi klasikiniai ir „live“ kazino kortų žaidimai. „Slotoro“ kazino yra vienas geresnių pasirinkimų norint išmėginti šiuos žaidimus.

Mes manome, kad „Slotoro“ yra patogus pasirinkimas tiems, kurie ieško „blackjack“, bakaros, pokerio ar kitų kortų žaidimų vienoje vietoje. Mobili „Slotoro“ programėlė leidžia žaisti tiesiog telefone, greitai pereiti tarp skirtingų stalų ir rinktis žaidimus pagal taisykles, limitus ar tempą.

Prieš registruodamiesi internetiniame kazino įsitikinkite, kad platformos sąlygos aiškios, o žaidimas lieka tik pramoga. Taip pat prisiminkite, kad Lietuvoje azartiniais žaidimais internete galima mėgautis tik nuo 21 metų, o jei lošimas pradeda kelti problemų, pagalbos visada galite ieškoti svetainėje nebenoriu-losti.lt.

Kortų žaidimas „Karuselė“ yra įtraukiantis ir strateginis socialinis žaidimas, tinkamas 2–4 žaidėjams, kuriame svarbu derinti kortų vertes, taškų skaičiavimą ir taktinius sprendimus. Išmokę „Karuselės“ taisykles ir ėjimų mechaniką, žaidėjai gali efektyviau planuoti savo veiksmus, naudotis specialiomis kortomis („džokeriai“ ir „šluota“) ir mėgautis tiek greitais, tiek ilgais žaidimais su draugais ar šeima, išlaikant žaidimo įdomumą ir konkurenciją.