Kortų žaidimas KARUSELĖ Taisyklės

Karuselė – tai gana nostalgiškas, bet vis dar mielai ir dažnai žaidžiamas žaidimas kortomis.

Žaidėjų skaičius: Tai kortų žaidimas dviems, trims arba keturiems (2/3/4) žaidėjams.

Dažniausiai Karuselė žaidžiama poromis – du žaidėjai prieš du kitos komandos žaidėjus. Vienos poros žaidėjai sėdi vienas priešais kitą ir nukirstas kortas deda į vieną bendrą krūvelę.

Sužaidus partiją skaičiuojami taškai. Žaidžiama tol, kol viena iš porų greičiau surenka 120 taškų. Jei žaidžiama dviese ar trise, taškai skaičiuojami kiekvienam žaidėjui atskirai.

Žaidimui reikalingos priemonės. Žaidimui naudojama standartinė 56 kortų malka – 52 įprastos kortos ir 4 papildomos, iš kurių 3 sudaro juokdariai, dar vadinami „džokeriais“ ar „jokeriais“ (angl. joker – juokdarys), ir 1 „šluota“. Juokdariai sužymimi pagal taškų vertes – daugiausiai taškų surenka korta su skaičiumi 20, likę atitinkamai turi 15 ir 11 taškų.

Pastaba. Jeigu kortų kaladėje yra mažiau kaip 56 kortos, galima žaisti be kurio nors juokdario. 55 kortomis dažniausiai žaidžiama be vertingiausio juokdario – 20 taškų pažymėtos kortos – arba be „šluotos“. Jeigu žaidžiama tik su 54 kortomis, atsisakoma ir vertingiausio juokdario, ir „šluotos” – žaidimas kortomis vyksta tik su dviem juokdariais – 15 ir 11.

Žaidimo tikslas – surinkti kuo daugiau taškų, kurie dar kartais vadinami fantais. Viename kortų padalijime iš 56 kortų yra 30 taškų, o žaidžiama iki 120. Iš 55 kortų žaidžiama iki 90 taškų, o iš 54 kortų – iki 60 taškų.

Taškų skaičiavimas:

10 taškų skiriama už aukščiausią, skaičiumi 20 pažymėtą juokdarį

5 taškai gaunami už vidurinį, skaičiumi 15 pažymėtą juokdarį

3 taškai skiriami už žemiausią, skaičiumi 11 pažymėtą juokdarį

2 taškai atitenka už būgnų dešimtakę, kuri ir vadinama „karusele“

2 taškai skiriami už vynų dviakę

2 taškai skiriami žaidėjui, padalijime surinkusiam daugiausiai vynų

2 taškus gauna žaidėjas viename padalijime surinkęs daugiausiai kortų (skaičiuojamos visos kortos – ir tos, už kurias taškai skiriami atskirai)

1 taškas gaunamas už kiekvieną surinktą tūzą

Pastaba. Jei viename kortų padalijime du žaidėjai surenka daugiausiai, t.y. po lygiai kortų arba vynų, jie taškus dalijasi po 1. Jei daugiausiai ir vienodai taškų surenka trys ar daugiau žaidėjų, taškai neskiriami niekam.

Dalijantysis, gerai išmaišęs kaladę, kiekvienam žaidėjui padalija po 4 kortas. Išdalinus kortas žaidėjams, ant stalo papildomai atverčiamos dar 8 kortos. Jeigu žaidžiama su 55 kortų kalade, ant stalo atverčiamos 7 kortos, jeigu su 54 – atverčiamos 6 kortos. Žaidimą pradeda žaidėjas, esantis dalijančiojo kairėje, tad žaidžiama pagal laikrodžio rodyklę.

Jeigu žaidėjas rankoje turi tokio paties rango kortą kaip ir ant stalo – tą kortą gali nukirsti, ją padėdamas ant kortos ir paimdamas. Nukirstos kortos toliau tame padalijime nenaudojamos ir dedamos į bendrą poros ar žaidėjo, jei žaidžiama ne poromis, kortų krūvelę.

Jeigu ant stalo yra dvi ar trys vienodos kortos, jas visas galima nukirsti iš karto su viena ta pačia korta.

Jeigu ant stalo esančių kelių kortų akių suma lygi rankoje esančios kortos akių sumai, šias kortas taip pat galima pasiimti. Pavyzdys: jei ant stalo yra triakė ir keturakė, o rankoje yra septynakė, tai šias dvi kortas nuo stalo galima pasiimti vienu ėjimu; arba ant stalo guli 3 tūzai, o rankoje turite triakę, tai su ja visus tris tūzus ir pasiimate. Kortų derinių ant stalo, kurie atitiktų jūsų rankoje esančios kortos akių skaičių (šiuo atveju septynakę ar triakę), galima dėlioti ir daugiau.

Jei prie kurios nors vienos ar kelių kortų ant stalo pridėjus kortą, esančią rankoje, susidaro akių suma, lygi rankoje esančios kitos kortos akių sumai, galima mažesniąją kortą dėti ant gulinčių ant stalo, iš kurių susidaro ta akių suma, kuri yra rankoje. Tačiau tik sekančiu ėjimu jas visas galima ir privaloma paimti. Pavyzdys: ant stalo yra dviakė ir triakė, o rankoje yra tūzas (tūzas šiame žaidime laikomas vienake) ir šešiaakė, tai galima tris kortas sudėti į vieną krūvą ant stalo (dviakę, triakę ir tūzą) ir kitu ėjimu paimti nuo stalo su šešiaake. Kitas žaidėjas irgi gali kirsti šią krūvelę, jei ateina jo eilė ir jis taip pat turi šešiaakę, arba uždėti dar vieną kortą, kad susidarytų jo rankoje esančios kitos kortos suma, ir kitame ėjime ją nukirsti.

„Ponai” (arba „galvos”) – valetas (dar kartais vadinamas „bartuku“), dama (dar kartais vadinama „mergele“) ir karalius – nuo stalo kertami tik poromis, t. y. vienas karalius kerta tik vieną karalių, viena dama – vieną damą. Išimtis – jei ant stalo guli trys vienvardės kortos. Pavyzdys: vienu valetu galima nukirsti tris ant stalo gulinčius valetus, viena karaliene – visas tris ant stalo gulinčias karalienes, o vienu karaliumi – visus tris karalius ant stalo.

Ant stalo išmetus „šluotą“, nuo stalo „nušluojamos“ visos likusios kortos.

Jeigu žaidėjas negali atlikti nė vieno iš minėtų veiksmų, turi padėti ant stalo vieną iš savo kortų. Kiti žaidėjai atlieka tuos pačius veiksmus, kol atsiranda proga vėl nukirsti kortą ir surinkti taškų. Kai visi žaidėjai panaudoja visas savo keturias kortas, turimas rankose, tas pats dalintojas padalija visiems dar po keturias, bet ant stalo daugiau kortų neatverčia. Taip žaidžiama, kol išdalinamos visos kortos. Paskutines ant stalo likusias kortas paima tas žaidėjas, kuris paskutinis kažką kirto.

Svarbus tampa poninių (valetų, damų ir karalių) kortų kirtimas poromis, nes tuo atveju, jei žaidimo eigoje kuris nors žaidėjas nenukerta poninių kortų su „šluota“, jų visada yra porinis skaičius, ir tokia korta galima „saugoti pabaigą“, t. y. stengtis nukirsti paskutinį kartą padalijime, kad atitektų ir nenukirstos kortos. Nes už didesnį kortų skaičių skiriami papildomi taškai.

Ant stalo nelikus nė vienos kortos, iš pradžių stenkitės išmesti mažiausiai taškų turinčias kortas arba strategiškai galvokite, kokius derinius galėsite sudėlioti iš turimų kortų.

Kartais nutinka, jog deriniai dėliojami su juokdariais. Pavyzdžiui, 11 juokdarys derinamas su aštuonake ir tūzu ir taip tikimasi kitu ėjimu nukirsti šias kortas su 20 juokdariu ir pelnyti daug taškų. Jeigu turite „šluotą” – nedvejokite ir šluokite nuo stalo visą krūvą taškų ir kortų.

Sekite savo poros draugo veiksmus ir kortas – neretai išmesdami geras kortas priešininkui kartu suteikiate puikią progą savo porininkui sugalvoti gerų derinių.

Nepamirškite, jog didesnis kortų skaičius suteikia taškų, tad stenkitės jų surinkti kuo daugiau.

Baigus pirmąjį padalijimą, suskaičiuojami taškai ir pradedamas antrasis žaidimo ratas. Kortas kitai partijai dalija pralaimėjusi komanda ar pralaimėjęs žaidėjas, jei žaidžiame ne poromis. Kaip minėta, žaidžiama tol, kol kuris nors žaidėjas ar žaidėjų pora surenka daugiausiai taškų ir pasiekia didžiausią – 120, 90 ar 60 taškų ribą. Jie ir laimi partiją.