Graikija pateikė skundus 18-kai nuomonės formuotojų, reklamavusių nelegalius lošimus

Graikijos institucijos pateikė baudžiamuosius skundus dėl 18 nuomonės formuotojų, kurie socialiniuose tinkluose reklamavo nelegalius azartinius lošimus.

Apie tebevykstančius tyrimus 2026 m. spalio 6 d. per susitikimą su Graikijos lošimų priežiūros komisija (EEEP) pranešė šalies nacionalinės ekonomikos ir finansų ministras Kyriakosas Pierrakakis.

Remiantis ministro pateiktais duomenimis, 2025 m. nelegalioje azartinių lošimų rinkoje buvo atlikta statymų už maždaug 1,8 mlrd. eurų, o šioje veikloje dalyvavo apie 900 tūkst. žmonių.

K. Pierrakakis apie baudžiamuosius skundus viešai pranešė po kalbos, skirtos naujiems Graikijos įstatymams, kuriais siekiama kovoti su nelegaliais azartiniais lošimais.

Graikijos lošimų priežiūros komisija (EEEP) Atėnų prokuratūroms pateikė skundą dėl 18 asmenų, įtariamų prisidėjus prie nelegalių lošimų organizatorių veiklos.

Priežiūros institucija kaltinamų asmenų tapatybių neatskleidė.

Remiantis paskelbta ataskaita, 18 socialinių tinklų paskyrų bendrai turėjo 3,6 mln. sekėjų „Instagram“ platformoje.

Didžiausia iš šių paskyrų turėjo 623 tūkst. sekėjų, todėl jos galimybės pasiekti plačią auditoriją buvo itin didelės.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad socialiniuose tinkluose buvo reklamuojama 11 nelicencijuotų interneto svetainių ir aštuoni licencijų neturintys azartinių lošimų organizatoriai.

Vis dėlto bendras sekėjų skaičius neatspindi unikalių asmenų skaičiaus, nes tas pats žmogus gali sekti kelias paskyras.

K. Pierrakakis perspėjo, kad populiarumas socialiniuose tinkluose neatleidžia nuo teisinės atsakomybės.

K. Pierrakakio pateikti duomenys atskleidžia, kokio masto problemą Graikija patyrė 2025 metais.

Nelegaliose azartinių lošimų svetainėse buvo atlikta statymų už maždaug 1,8 mlrd. eurų, o tokioje veikloje dalyvavo apie 900 tūkst. žmonių.

Ministras taip pat nurodė, kad 2025 m. duomenimis, į juodąjį sąrašą buvo įtraukta maždaug 15 tūkst. interneto svetainių.

Graikijos vyriausybė šią situaciją vertina kaip ekonominę ir socialinę problemą, nes nelegalūs lošimų organizatoriai gali išvengti taisyklių, kurių privalo laikytis licencijuotos bendrovės.

Dėl nelegalių azartinių lošimų valstybė gali netekti mokestinių pajamų, o teisėtai veikiantys operatoriai patirti neigiamų pasekmių.

Be to, nelegaliose platformose lošiantys asmenys susiduria su didesne rizika, nes nelicencijuotos bendrovės nesuteikia tokių pačių garantijų kaip licencijuoti lošimų organizatoriai.

Ypač didelį susirūpinimą kelia jaunimas, kuris naudojasi socialinių tinklų platformomis, kuriose skelbiamos azartinių lošimų reklamos.

Tuo metu licencijuota Graikijos azartinių lošimų rinka toliau augo.

2026 m. pirmąjį pusmetį bendrosios lošimų pajamos (GGR) pasiekė 1,56 mlrd. eurų. Tai maždaug 8 % daugiau nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, kai šios pajamos sudarė 1,442 mlrd. eurų.

Graikijos institucijos sustiprino kovos su nelegaliais azartiniais lošimais teisinę bazę priimdamos įstatymą Nr. 5313/2026, kuris 2026 m. birželio 25 d. buvo paskelbtas oficialiajame valstybės leidinyje.

Pagal naująsias nuostatas Graikijos lošimų priežiūros komisijai (EEEP) suteikti papildomi įgaliojimai tirti įtariamus pažeidimus ir imtis atitinkamų veiksmų.

Įstatymas taip pat suteikė specialius tyrimo įgaliojimus azartinių lošimų inspektoriams ir numatė 110 nuolatinių darbo vietų priežiūros institucijoje. Iš jų 40 skirta specializuotiems mokslo srities darbuotojams.

Be to, teisės aktuose numatytos administracinės baudos asmenims ir bendrovėms, neteisėtai reklamuojantiems azartinius lošimus.

Baudų dydis priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir gali siekti iki 50 tūkst. eurų už kiekvieną atvejį.

Tikimasi, kad tokios priemonės padidins nelegalių lošimų platformų reklamos internete ir socialiniuose tinkluose kainą.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tyrimai dar vyksta, o pareikšti įtarimai savaime nereiškia kaltės įrodymo.

Graikijos lošimų priežiūros komisija (EEEP) įžvelgia dirbtinio intelekto galimybes kovojant su neteisėtais azartiniais lošimais internete.

Kaip buvo aptarta spalio mėnesio susitikime, skaitmeniniai įrankiai gali padėti institucijai greičiau ir veiksmingiau stebėti įtartinas interneto svetaines bei jose vykdomą veiklą.

Tai taip pat suteiktų tyrėjams daugiau galimybių nustatyti ne tik nelegalias lošimų svetaines, bet ir jų reklamos būdus.

Nustačius tokias svetaines, institucijos gali bendradarbiauti su Graikijos telekomunikacijų ir pašto komisija (EETT) bei interneto paslaugų teikėjais, kad būtų užblokuota prieiga prie šių platformų.

K. Pierrakakis pažymėjo, kad net ir neteisėtai veikiančios bendrovės gali toliau teikti paslaugas internete.

Ministras taip pat priminė, kad veiklos perkėlimas į kitos valstybės teritoriją nebūtinai užtikrina nelegalių lošimų paslaugų sėkmę.

Vis dėlto tikėtina, kad ši problema išliks, nes užblokuotos svetainės gali vėl pasirodyti internete su naujais domenų vardais, o jų reklama sparčiai plisti socialiniuose tinkluose.

Todėl priežiūros institucijoms būtina nuolat tobulinti nelegalių lošimų organizatorių stebėsenos priemones.

K. Pierrakakis pabrėžė, kad Graikijai nepakanka vien tirti pažeidimus ir blokuoti interneto svetaines. Taip pat būtina aktyviau mažinti azartinių lošimų daromą žalą.

Ministras paragino vyriausybę ir kitas svarbias organizacijas bendradarbiauti siekiant apsaugoti vaikus bei jaunimą, didinti visuomenės informuotumą ir spręsti priklausomybės nuo azartinių lošimų problemą.

Pasak jo, azartiniai lošimai neturėtų tapti įprasta jaunų žmonių kasdienio gyvenimo internete dalimi.

Socialiniuose tinkluose žmonės nuolat susiduria su įvairiu turiniu – žiūri vaizdo įrašus, seka turinio kūrėjus ir naršo naujienų srautus. Dėl to azartinių lošimų reklamos gali tapti dar labiau pastebimos.

K. Pierrakakis taip pat pabrėžė, kad EEEP yra nepriklausoma priežiūros institucija. Vyriausybė nesprendžia, kurias bendroves tikrinti ar kaip atlikti tokius patikrinimus.

Naujausi Graikijos vyriausybės veiksmai rodo, kad siekiama kovoti su skirtingomis nelegalios azartinių lošimų rinkos dalimis.

Priemonės nukreiptos tiek prieš nelicencijuotas paslaugas teikiančias platformas, tiek prieš asmenis, kurie prisideda prie jų reklamos ir populiarinimo.

Kiek pavyks sumažinti nelegalių azartinių lošimų mastą, priklausys nuo to, kaip veiksmingai bus įgyvendinamos griežtesnės taisyklės ir kaip greitai institucijos sugebės prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios internetinių lošimų rinkos.